Kas atsitinka su medikamentais kai jie patenka į namus?

Posted on Posted in Medication adherence

Kerry Chamberlain, Massey University, Auckland, New Zealand

Ką žmonės daro su vaistais kai jie patenka į namus? Stebėtina, tačiau atsakant į šį klausimą atlikta tik keletas tyrimų. Vienok, klausimas yra svarbus, nes daugelis medikamentų namuose vartojami kontroliuojant pačiam vartotojui. Receptiniai vaistai yra reguliuojami, manoma, kad juos išrašius ir nupirkus jie yra vartojami kaip nurodyta. Žmonėms prieinami ir vartojami įvairūs vaistai, kurie yra parduodami be apribojimų (pvz. skausmo malšinimui), alternatyvūs medikamentai (pvz. homeopatiniai preparatai) ir kiti, su sveikata siejami preparatai, kurie nevadinami vaistais (pvz. Maisto papildai, probiotiniai gėrimai). Tačiau, svarbu pažymėti, kad skirtingose šalyse  gali  ženkliai skirtis visų rūšių medikamentų prieinamumas.

(more…)

Kaip nusistatyti prasmingus tikslus?

Posted on Posted in Goal setting, Planning

Tracy Epton, Mančesterio universitetas, Jungtinė Karalystė

Tikslo nustatymas yra populiari technika

 

Yra daug skirtingų technikų, kurios naudojamos elgesio keitimui (93 šiame sąraše!). Tikslo nustatymas yra gerai žinoma, įvairiai panaudojama technika. Tikslo nustatymas naudojamas labdaros organizacijų (pvz. „ Alcohol Concern“ JK labdaros organizacija, prašė žmones nusistatyti tikslą gėrimo nutraukimui vienam sausio mėnesiui), komercinėje svorio metimo programoje ir netgi fitneso programėlėse). Vienoje iš nesenų apžvalgų peržvelgta  384 tikslo nusistatymo efektyvumo testai įvairiose srityse, patikrinimui – ar tikslo nusistatymas iš tikrųjų yra veiksminga priemonė, kokie tikslo tipai yra veiksmingiausi ir ar tikslo nusistatymas tinka kiekvienam.

(more…)

Savireguliacija nuo teorijos į praktiką: paciento tikslų keistis palaikymas.

Posted on Posted in Self-regulation, Uncategorized

Stan Maes & Véronique De Gucht, Leideno Universitas, Nyderlandai

Per pastaruosius dešimtmečius individo vaidmuo sveikatos priežiūros sistemoje plėtojosi nuo „medicinos režimo laikymosi“, reiškiančio paklusnumą, iki „savęs valdymo“ reiškiančio atsakomybę už savo sveikatos ir ligos kontrolę. Pastaruoju metu, dėmesys susitelkė ties savireguliacijos sąvoka, išreiškiančia sisteminį procesą, kuris įjungia asmens su sveikata susijusių tikslų nustatymą ir elgesį šių tikslų pasiekimui. Tęstinių savireguliacijos procesų iliustravimui, šiame pristatyme, mes pasirinkome senovinį „auroboros“ (gyvatės, ryjančios savo uodegą, įvaizdį).

(more…)

Move more, sit less at work: let’s not sit to talk about it

Posted on Posted in Interventions, Social Support

By Stuart Biddle, University of Southern Queensland, Australia

I’m writing this blog on Valentine’s Day! The health promotion charity in Australia, Bluearth, has produced some amusing videos encouraging you to use your chair less by ‘breaking up with your chair’ (liking splitting from your partner, see videos here). So what is the issue here? Essentially, with changes in the way many of us work, we sit too much and this has been shown to be bad for our health. For example, many people will drive to work, sit at a desk most of the day, drive home, and sit in front of the TV or computer for much of the evening. The workplace, therefore, is ripe for health behaviour change. But with such a habitual behaviour like sitting, strong social norms, as well as environmental designs that encourage less movement alongside comfortable and rewarding sitting, how can we change anything?

(more…)

Willpower versus Unhealthy Temptations – Spoiler Alert – Willpower Usually Loses

Posted on Posted in Automaticity, Habit

By Amanda Rebar, Central Queensland University, Australia

It will come as no surprise that evidence shows people do not always behave in ways that are best for their long-term health. For example, most people are aware that exercise is good for their physical and mental health, but comparatively far fewer people exercise regularly. When a person makes an intention to start exercising, there is only about a 50% chance that they will actually follow through with that. Those are the same odds as a coin flip! Did you ever give much thought to why it is that despite people’s best intentions, they indulge in unhealthy behaviour? There is a perspective growing in credence and popularity amongst health psychology science about how people’s behaviour is influenced by two systems. These dual process models provide a refreshing viewpoint for how to help people live healthy lifestyles without it requiring a constant battle of willpower versus unhealthy temptations.

(more…)

Planning theory- and evidence-based behavior change interventions: Intervention Mapping

Posted on Posted in Behavioural theory, Intervention design

By Gerjo Kok, Maastricht University, the Netherlands; University of Texas at Houston, USA

A wide range of campaigns and interventions to improve public health and change health behaviors currently exists, but many of these are not “theory- and evidence-based”. This post will briefly describe the processes health psychologists undertake when developing interventions, and highlight how these differ from (and improve upon) similar processes commonly undertaken elsewhere.
(more…)

Socialinis palaikymas ir sveikatos elgesys: kaip nuo gerų ketinimų pereiti prie profesionalaus palaikymo

Posted on Posted in Interventions, Social Support

Urte Scholz, University of Zurich & Gertraud (Turu) Stadler, University of Aberdeen

Socialinis palaikymas yra ypač teigiamas reiškinys. O ir kas gali būti blogo pagelbėti kitam? Pavyzdžiui, kai kitas sveikai gamina maistą, padedantį ketinančiam geriau maitintis arba susilaukti paguodos kai jautiesi nusivylęs, nes nesiseka mesti rūkius? Šie pavyzdžiai sukelia mintį, kad vien geri ketinimai palaikyti kitą gali būti nepakankami. Partneris gaminantis jums sveiką maistą ar jūsų sesuo, kuri apiberia jus dietiniais patarimais, gali sukelti jausmą, lyg jie geriau už jus žinotų kas jums tinka. Ar prašei jų pagalbos? Ar jie nepilnai pasitiki jumis, kad jūs pats galite sveikai maitintis? Ar kito paskatinimas keisti jūsų elgesį visada yra gerai? Šio teksto tikslas – padėti praktikams pasiūlyti savo klientams kaip siekti jiems naudingo socialinio palaikymo. Pradėkime nuo apibrėžimo kas yra, o kas nėra socialinis palaikymas.

(more…)

Labai trumpos elgesio keitimo intervencijos sveikatos priežiūros įstaigose

Posted on Posted in Interventions

Stephen Sutton, University of Cambridge, England

Kompleksinės problemos reikalauja kompleksinio sprendimo. „Didžiojo ketverto“ elgesio (fizinis pasyvumas, tabako rūkymas, perteklinis maisto ir alkoholio vartojimas) reikalauja pamatuoto elgesio keitimo intervencijų, taikomų dideliam žmonių skaičiui, kad pasiektų patikimą visuomenės sveikatos pokytį. Tai galima pasiekti per specialiai organizuotą trumpalaikę intervenciją, taikomą sveikatos priežiūros institucijose. Pavyzdžiui, Jungtinėje karalystėje, Nacionalinis sveikatos ir pažangios sveikatos priežiūros institutas rekomenduoja pirminės sveikatos priežiūros specialistams teikti tikslingą „trumpą“ [patarimą fizinio aktyvumo didinimui neaktyviems suaugusiems pacientams ir stebėti jo laikymąsi tęstiniuose apsilankymuose.

(more…)

Sveikatos psichologijos panaudojimas kasdienėje praktikoje

Posted on Posted in Health Psychology

Karen Morgan, Perdana University Royal College of Surgeons in Ireland Medical School, Kuala Lumpur, Malaysia and Robbert Sanderman, University of Groningen and Health and Technology University of Twente, The Netherlands.

Kuo praktiška yra sveikatos psichologija?

Sveikatos psichologija yra jauna, dinamiška ir sparčiai besiplėtojanti psichologijos disciplina. Sveikatos psichologai taiko psichologijos teoriją ir tyrimus:

  • sveikatos stiprinimui, palaikymui ir ligų prevencijai,
  • supratimui kaip žmonės reaguoja, įveikia ir atsigauna po ligos,
  • gydymo ir intervencijos individualizavimui,
  • sveikatos priežiūros sistemos ir sveikatos politikos pagerinimui.

(more…)

Pasinaudokite savo vaizduote: vaizduotės panaudojimas sveikatos elgesio keitimui

Posted on Posted in If-Then Plans, Interventions, Mental Imagery, Planning

Martin S. Hagger, Curtin University, Australia and University of Jyväskylä, Finland and Dominic Conroy, Birkbeck University of London, UK

 

Kas yra vaizduotė?

Paprastai žmonės pasižymi pakankamai gera vaizduote, pavyzdžiui, žmonės dažnai savo būsimus veiksmus, ar veiksmų seką įsivaizduoja iš anksto arba svajoja apie fantastines galimybes. Tokios įsivaizduojamos situacijos yra nestruktūruotos ir nevaldomos. Psichologai tyrinėjo vaizduotės pajėgumų panaudojimą kaip būdą pagerinti žmonių gebėjimą, pasiekti norimų tikslų ar rezultatų.

(more…)