N-of-1 studies: What can we learn by studying a single case?

Posted Posted in Assessment, Interventions

By Marie Johnston and Derek Johnston, University of Aberdeen, Scotland

Practitioners frequently want the answer to a problem which concerns one person, one health care team, one hospital or one region etc.  For example, it may be important to know how often an obese man snacks, when and where he snacks and if stress makes it worse.   Or you may wish to find out how often members of the healthcare team omit hand hygiene, if it is worse when they are under-staffed and if ward adverts improve it.  Or you may be investigating sources of clinical errors to check if they are more common on some wards or for some grades of staff.  Or, at a policy level, it might be valuable to investigate whether a new regulation, such as a smoking ban in public places has affected smoking rates.

You might try to answer these questions by asking people what they think or remember but it would be better to ask or observe at the critical  times and places to avoid problems of bias and forgetting. Recent technological advances such as digital monitoring using smartphones make it easier to track what is going on in real time and an n-of-1 study might allow you to answer your question.

N-of-1 studies are possible when the problem can be assessed repeatedly to look at change over time.  Then one can describe the problem and examine whether it is better or worse under some conditions.  Or one may introduce a new intervention or treatment and assess whether it is having the proposed effect.

The simplest evaluation of the data collected is the observation of trends on a graph as in the illustrations below.  This is an essential step in any n-of-1 analysis and can be sufficient. Additionally, there are methods of statistical analyses for n-of-1 studies.  More complex methods continue to be developed (e.g., methods for assessing dynamic change ).

(more…)

Fizinis aktyvumas vyresniame amžiuje: kada jau gana?

Posted Posted in Goal setting, Motivational interviewing, Self-monitoring

By Anne Tiedemann, The University of Sydney, Australia

„Aktyvumo trūkumas sunaikina kiekvieno žmogaus gerą būklę, o judėjimas ir metodiniai fiziniai pratimai ją saugo ir išlaiko“… Platonas, 400 m. pr. kr.

Jau seniai žinoma, kad reguliarūs fizinio aktyvumo įpročiai yra svarbūs sveikatai ir gerovei. Tačiau sveikatos skatinimo žinutės dažniausiai nukreipiamos į vaikus ir jaunimą, mažiau dėmesio skiriant fizinio aktyvumo svarbai tarp 65 metų ir vyresnių žmonių. Tačiau vyresniame amžiuje yra labai svarbu įtraukti fizinį aktyvumą į kasdienę veiklą.

(more…)

Svorio tema konsultacijose

Posted Posted in Communication

By Jane Ogden, University of Surrey, UK

Konsultacijoje apie svorį nėra lengva kalbėti. Kai kuriems pacientams jau atsibodo kiekvieną kartą apsilankius klinikoje girdėti „jums reikėtų numesti svorio“: nepriklausomai nuo to, ar jie atėjo dėl gerklės skausmo, gimdos kaklelio tepinėlio ar galimos širdies problemos. Gali būti, kad visą gyvenimą jie jautėsi medikų stigmatizuojami, ir galvojo, kad  viskas, ką kiti juose mato, yra tik jų kūno svoris. Nors taip jaučiasi kai kurie asmenys, kiti,  galbūt, niekada nelaikė savo svorio problema, todėl dėl tokių užuominų gali jaustis nustebę ir įžeisti. Kai kurie žmonės tiesiog nenori girdėti tokios žinutės ir blokuoja bet kokius žodžius, galvodami, pavyzdžiui „ką jūs žinote – esate plonas / storas / per jaunas / per senas“ arba „mokslas visada klysta“. Todėl, kalbant apie svorį, reikia  labai atidžiai rinktis „kada“, „kaip“ ir „ką“ sakyti antsvorio turinčiam žmogui. 

(more…)

Saviveiksmingumas: tikėjimas, kad žmonės gali pakeisti savo gyvenimo būdą

Posted Posted in Motivation, Self-efficacy

By Ralf Schwarzer, Freie Universität Berlin, Germany and SWPS University of Social Sciences and Humanities, Poland

Changing behavior may often be desirable but difficult to do. For example, quitting smoking, eating healthily and sticking to a physical exercise regimen all require motivation, effort, and persistence. While many psychological factors play a role in behavior change, self-efficacy is one of the most important.

(more…)

Pasakojimas apie slaugymą

Posted Posted in Social Support

By Irina Todorova, Health Psychology Research Center in Sofia, Bulgaria

Senstančių artimųjų, kurių sveikata turbūt yra silpna, slaugymas gali būti sudėtinga ir paini patirtis, kuri vienu metu yra ir maloni, ir varginanti. Medicinos mokslas padeda žmonėms gyventi ilgiau, sveikiau, o kai kuriais atvejais gali sulėtinti kognityvinį silpimą, kuris dažnai ateina su amžiumi. Tai, kaip šeimos rūpinasi vyresniais nariais, taip pat senėjimo, demencijos ir globos prasmė skiriasi įvairiuose kultūriniuose kontekstuose. Dauguma žmonių sensta namuose kaip bendruomenių nariai, o tai duoda psichosocialinę naudą ir vyresnio amžiaus žmonėms, ir skirtingoms šeimos narių kartoms. Tuo pat metu, silpstančios sveikatos žmonių priežiūra yra lydima fizinio krūvio, psichologinės įtampos, sielvarto, susijusio su besitęsiančia netektimi ir galimų finansinių sunkumų tenkančių slaugytojui.

(more…)

Motivation and the first steps toward physical activity

Posted Posted in Goal setting, Motivation, Self-regulation

By Keegan Knittle, University of Helsinki, Finland

Here’s a familiar story from primary care: an individual who would clearly benefit from more physical activity comes into the clinic. We discuss their physical (in)activity, and in the end, the person says they just aren’t motivated to change. What’s a clinician supposed to do? How can we motivate this person to at least consider changing their behavior for the better? Or better yet, how can we help them to form good intentions for being active?

(more…)

Pozityvios psichologinės intervencijos darbe

Posted Posted in Intervention design, Interventions

By Alexandra Michel, Federal Institute for Occupational Health and Safety, Germany and Annekatrin Hoppe, Humboldt Universität, Germany

Didelę dalį savo būdraus laiko darbuotojai praleidžia darbe. Nenuostabu, kad reikalavimų sumažinimas bei išteklių padidinimas (pvz. savarankiškumo, socialinės paramos, pasitikėjimo savimi) darbe yra svarbūs skatinant darbuotojų darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, gerovę ir sveikatą. Per pastaruosius kelerius metus tyrimuose nagrinėjami ne tik būdai, kaip ištaisyti neigiamus streso darbe padarinius, tačiau ir būdai, kaip skatinti išteklius, siekiant pagerinti darbuotojų gerovę darbe. Ypatingai pozityvių psichologinių intervencijų darbo vietoje yra naujiena profesinės sveikatos psichologijos srityje. Pozityvios psichologinės intervencijos sutelktos į išteklių kūrimą ir išteklių praradimo prevenciją, bei apima  veiklą, kuria siekiama ugdyti teigiamus jausmus, elgesį ir suvokimą. Šiame bloge mes išskiriame tris metodus, kurie gali padėti darbuotojams kurti savo išteklius ir skatinti gerovę darbe.

(more…)

Paciento kalba: Ką gydytojas aiškiai sako, o pacientas – aiškiai nesupranta

Posted Posted in Communication

Anne Marie Plass, University Medical Center of Göttingen, Germany

Prieš kiek laiko dermatologė, psoriazės (lėtinio odos sutrikimo) specialistė, dirbanti universiteto ligoninėje, pasiskundė man, kad daugelis pacientų nesilaiko terapinio režimo, net ir tada, kai yra nustatytas bendras tikslas ir abipusiai priimtinas sprendimas.  

(more…)

Kas atsitinka su medikamentais kai jie patenka į namus?

Posted Posted in Medication adherence

Kerry Chamberlain, Massey University, Auckland, New Zealand

Ką žmonės daro su vaistais kai jie patenka į namus? Stebėtina, tačiau atsakant į šį klausimą atlikta tik keletas tyrimų. Vienok, klausimas yra svarbus, nes daugelis medikamentų namuose vartojami kontroliuojant pačiam vartotojui. Receptiniai vaistai yra reguliuojami, manoma, kad juos išrašius ir nupirkus jie yra vartojami kaip nurodyta. Žmonėms prieinami ir vartojami įvairūs vaistai, kurie yra parduodami be apribojimų (pvz. skausmo malšinimui), alternatyvūs medikamentai (pvz. homeopatiniai preparatai) ir kiti, su sveikata siejami preparatai, kurie nevadinami vaistais (pvz. Maisto papildai, probiotiniai gėrimai). Tačiau, svarbu pažymėti, kad skirtingose šalyse  gali  ženkliai skirtis visų rūšių medikamentų prieinamumas.

(more…)

Kaip nusistatyti prasmingus tikslus?

Posted Posted in Goal setting, Planning

Tracy Epton, Mančesterio universitetas, Jungtinė Karalystė

Tikslo nustatymas yra populiari technika

 

Yra daug skirtingų technikų, kurios naudojamos elgesio keitimui (93 šiame sąraše!). Tikslo nustatymas yra gerai žinoma, įvairiai panaudojama technika. Tikslo nustatymas naudojamas labdaros organizacijų (pvz. „ Alcohol Concern“ JK labdaros organizacija, prašė žmones nusistatyti tikslą gėrimo nutraukimui vienam sausio mėnesiui), komercinėje svorio metimo programoje ir netgi fitneso programėlėse). Vienoje iš nesenų apžvalgų peržvelgta  384 tikslo nusistatymo efektyvumo testai įvairiose srityse, patikrinimui – ar tikslo nusistatymas iš tikrųjų yra veiksminga priemonė, kokie tikslo tipai yra veiksmingiausi ir ar tikslo nusistatymas tinka kiekvienam.

(more…)