By Keegan Knittle, University of Helsinki, Finland

Įprasta istorija pirminėje sveikatos priežiūroje: asmuo, kuriam akivaizdžiai padėtų daugiau fizinės veiklos, atvyksta į kliniką. Mes aptariame jų fizinę (ne) veiklą, o galiausiai žmogus sako, kad jie tiesiog nėra motyvuoti keistis. Ką gydytojas turėtų daryti? Kaip galime motyvuoti šį asmenį bent jau apsvarstyti galimybę pakeisti savo elgesį? Arba dar geriau, kaip galime padėti jiems suformuoti tinkamus ketinimus būti aktyviems?

Konsultuodami „nemotyvuotus“ asmenis, gydytojai dažniausiai pradeda nuo informavimo apie fizinio aktyvumo naudą. Gali būti, kad jie taip pat pataria asmeniui tapti aktyvesniu, tačiau tai darydami, gali pamiršti įvertinti asmens individualius nusistatymus dėl fizinių pratimų. Todėl, nors šios informavimo ir patarimų teikimo pastangos yra gerą linkinčios, jos greičiausiai nesukels jokių realių pokyčių. Iš tiesų, jei 26 neaktyvūs žmonės gauna fizinio aktyvumo patarimus, tikėtina, kad tik vienas iš jų vėliau pasieks rekomenduojamą fizinio aktyvumo lygį.

Kiti gydytojai žengia ir tolesnį žingsnį, norėdami paskatinti pokyčius, sakydami „jūs turite keistis“ arba „jūs turite tapti aktyvesniu DABAR“. Šis, labiau spaudžiantis būdas paskatinti fizinį aktyvumą, gali turėti atvirkštinį efektą ir padidinti asmens nenorą keistis.  Ekstremaliomis aplinkybėmis gydytojas gali netgi bandyti išgąsdinti žmogų, kad pradėtų keistis, nurodydamas nepageidaujamas pasekmes sveikatai, jei nebus pokyčių.  Pastangos išgąsdinti žmones tiek, kad pradėtų keistis, paprastai yra neefektyvios, nebent žmogus save mato kaip galintį keistis. Taigi klausimas išlieka: koks yra geriausias būdas motyvuoti žmones didinti savo fizinį aktyvumą?

2018 m. mūsų grupė paskelbė didelę meta analizę, kuri bandė atsakyti į šį klausimą. Pirmiausia peržiūrėjome daugiau nei 100 skirtingų fizinio aktyvumo skatinimo intervencijų ir nustatėme kiekvienos  elgesio keitimo metodiką. Tada bandėme nustatyti, kurie elgesio pokyčių metodai padidino fizinio aktyvumo motyvaciją. Rezultatai atskleidė dvi pagrindines elgesio pokyčių metodų grupes, kurios, panašu, didina motyvaciją.

Pirmąją grupę sudarė savireguliacijos metodai. Mūsų analizėje savireguliacijos metodai (t. y. fizinio aktyvumo lygio savikontrolė, grįžtamasis ryšys apie veiklos rezultatus, fizinio aktyvumo tikslų nustatymas, veiksmų plano sudarymas ir problemų sprendimo strategijų panaudojimas fizinės veiklos kliūtims įveikti) visi turėjo įtakos motyvacijai.  Be to, intervencijos, kurios naudojo savikontrolę kartu su bent viena kita savireguliavimo technika, labiau skatino motyvaciją nei kitos intervencijos. Ankstesni tyrimai parodė, kad savireguliavimo metodai yra labai svarbūs keičiant elgesį (pvz. fizinį aktyvumą, rūkymą) ir mūsų tyrimas parodė, kad jie taip pat yra labai svarbūs didinant motyvaciją. Todėl pasiekus, kad žmonės išbandytų kai kuriuos savireguliacijos metodus, galima padėti jiems tapti aktyvesniais ir jaustis labiau motyvuotais.

Antrąją grupę sudarė elgesio pokyčių metodai, susiję su dalyvavimu treniruočių pamokose, įskaitant nurodymus, kaip atlikti fizinius pratimus, demonstracijas ir galimybes praktikuoti naujus fizinio aktyvumo būdus. Intervencijos, kuriose buvo naudojami šie metodai, ir intervencijos, kurios buvo vedamos asmeniškai arba žmonių grupėms, didino fizinio aktyvumo motyvaciją. Tai gali būti dėl socialinio palaikymo iš instruktorių, arba dėl galimybės pasilyginti su kitais dalyviais (tuo pačiu smagiai leidžiant laiką). Nors neaktyviam žmogui gali atrodyti nelengva staiga patekus į grupinių užsiėmimų pamokas, tačiau yra didelė tikimybė, kad tai padidins jų motyvaciją būti aktyviais.

Apibendrinant galima pasakyti, kad nėra 100 proc. sėkmingų būdų motyvuoti asmenį tapti fiziškai aktyviu, tačiau mūsų tyrimai rodo, kad savireguliacijos skatinimas ir dalyvavimas pratimų pamokose gali būti gera pradžia. Taigi, kai kitą kartą susidursite su klientu ar pacientu, kuriam būtų naudinga šiek tiek daugiau judėti, išbandykite kai kuriuos žemiau pateiktus praktinius patarimus. Jie nebūtinai tiks visiems, tačiau bent jau  suteiks jums keletą papildomų įrankių, kuriuos galėsite panaudoti motyvuodami kitus. Laimingo motyvavimo!

Praktinės rekomendacijos

1. Stebėjimas. Paprašykite asmenų sekti jų fizinio aktyvumo lygį naudojant  programėles, aktyvumo stebėtoją, ar popierinį dienoraštį. Pasiūlykite jiems atspausdintą sąrašą su keliais savistabos variantais, kuriuos jūs pats rekomenduotumėte.
2. Patikrinimas. Paprašykite asmens pasitikrinti savistabos priemonėje ar jie iš tiesų tokie aktyvūs kaip galvojo bei identifikuoti tuos kartus kuomet fizinė veikla galėjo būti įterpta jų dienotvarkėje.
3. Tikslo nustatymas ir planų sudarymas. Paprašykite asmens nusistatyti veiklos tikslą, kuris būtų realistiškas lyginant su tuo, ką jie daro šiuo metu (nuo žingsnių 1 ir 2 bei aukščiau), taip pat, paruošti planą kada, kur ir kaip jie tai pasieks.
4. Tiesiog padaryk tai. Pasiūlykite asmeniui įvairių fizinio aktyvumo užsiėmimų, suaugusiųjų sporto lygas ar netoliese esančių parkų sąrašą ir padėkite pasirinkti jiems įdomiausios veiklos galimybes. Taip pat paaiškinti, kad pradžia yra labai sudėtinga, tačiau tai gali padėti jiems jaustis labiau motyvuotais.
5. Pagrindinis dėmesys motyvacijai. Pasakykite asmeniui, kad yra normalu jaustis nemotyvuotu ir kad tyrimų rezultatai rodo, kad šios strategijos gali tuo pačiu metu jiems padėti ir tapti aktyvesniais, ir labiau motyvuotais.

 

Vertė Antanas Goštautas