By Anne Tiedemann, The University of Sydney, Australia

„Aktyvumo trūkumas sunaikina kiekvieno žmogaus gerą būklę, o judėjimas ir metodiniai fiziniai pratimai ją saugo ir išlaiko“… Platonas, 400 m. pr. kr.

Jau seniai žinoma, kad reguliarūs fizinio aktyvumo įpročiai yra svarbūs sveikatai ir gerovei. Tačiau sveikatos skatinimo žinutės dažniausiai nukreipiamos į vaikus ir jaunimą, mažiau dėmesio skiriant fizinio aktyvumo svarbai tarp 65 metų ir vyresnių žmonių. Tačiau vyresniame amžiuje yra labai svarbu įtraukti fizinį aktyvumą į kasdienę veiklą.

PSO tarptautinės rekomendacijos dėl fizinio aktyvumo sveikatai rekomenduoja, kad vyresni nei 65 metų žmonės atliktų bent 150 minučių trunkančių vidutinio intensyvumo fizinių pratimų ar bent 75 minutes trunkančių energingų fizinių pratimų, ar atitinkamai suderintų vidutinio intensyvumo bei energingų fizinių pratimų savaitės bėgyje. Jie taip pat rekomenduoja vyresnio amžiaus žmonėms atlikti fizinius pratimus, kad pagerintų pusiausvyrą ir užkirstų kelią griuvimams 3 ar daugiau dienų per savaitę, ir bent du kartus per savaitę dalyvauti raumenų stiprinimo veikloje. Nepaisant aiškių rekomendacijų dėl fizinio aktyvumo, susijusio su sveikata, maždaug trečdalis pasaulio gyventojų yra fiziškai neaktyvūs, o vyresnio amžiaus žmonės yra neaktyviausi. 

Svarbu pažymėti, kad kažką daryti yra geriau nei nieko, net jei žmonės negali vykdyti visų rekomendacijų nurodytų gairėse. Fizinis aktyvumas gali apimti įvairias veiklos rūšis: nuo struktūrizuotų treniruočių, iki aktyvių transporto priemonių, sodo ir namų priežiūros. Geriausiai pradėti nuo mažai ir didinant aktyvumo lygį bei intensyvumą ir pasirenkant kažką malonaus. Tiems, kurie jau dalyvauja aktyvesnėje veikloje, pvz., bėgimo, irklavimo ar važiavimo dviračių, senėjimas nėra priežastis tą veiklą sustabdyti, jei tai leidžia asmens sveikata.

Nukritimai taip pat yra dažna problema vyresniame amžiuje, kiekvienais metais kasmet krinta maždaug 1 iš 3 žmonių 65 metų ir vyresnių amžiaus grupėje. Nukritimai dažnai sukelia ilgalaikių, sunkių pasekmių vyresnio amžiaus žmonėms ir jų šeimai, ko pasėkoje vyresnio amžiaus žmogus gali būti perkeltas į globos namus. Nuo nukritimų galima apsisaugoti reguliariais pratimais, kurie gerina pusiausvyrą, tokie kaip tandeminis vaikščiojimas ar pasikartojantys sėdėjimo-atsistojimo pratimai. 

Vyresnio amžiaus žmonės susiduria su ypatingomis kliūtimis būti fiziškai aktyvesniais – jos gali būti finansinės, fizinės, socialinės ar praktinės. Kai kurie vyresnio amžiaus suaugusieji kaip tinkamą pagalbą mato elektroninius prietaisus, kurie seka kasdienę fizinę veiklą, primena apie ją bei motyvuoja būti aktyvesniais. 

Kai kuriems žmonėms reikalingas labiau palaikantis metodas, kad išlaikytų ir pasiektų fizinio aktyvumo tikslus. Sveikatos konsultuojamas ugdymas (coaching) yra į asmenį orientuotas metodas, kuris paprastai apima motyvacines interviu technikas ir į sprendimą orientuotą tikslą, kaip elgesio kaitos skatinimo strategijas. Neseniai sistemingai apžvelgus  60 metų amžiaus žmonių sveikatos priežiūros konsultuojamo ugdymo poveikį fiziniam aktyvumui, šis metodas parodė didelį fizinio aktyvumo pagerėjimą.

Tikslo nustatymas yra dar viena strategija, skatinanti fizinio aktyvumo elgesio pokyčius. Tikslai skatina žmones susikurti skubos ir motyvacijos jausmą, paaiškinantį kodėl investuoti laiką ir energiją norimiems pokyčiams. Siekiant maksimaliai padidinti efektyvumą, tikslai turėtų būti į save nukreipti ir atitikti S.M.A.R.T  kriterijus: būti  konkretūs, išmatuojami, pasiekiami, svarbūs ir savalaikiai.

Socialinė nauda išplaukianti iš dalyvavimo fizinėje veikloje dažnai yra ypač svarbi vyresnio amžiaus žmonėms. Yra daug galimybių žmonėms, kurie mėgsta sportuoti organizuotose grupėse. Daugelis savivaldybių organizuoja nemokamas vaikščiojimo grupes – tai būdas išlaikyti aktyvumą linksmu ir socialiu būdu. Arba, norintiems šiek tiek daugiau iššūkių – Parkrunas  yra nemokamas, savaitinis 5km bėgimas (arba ėjimas), vykstantis daugiau nei 1700 vietų visame pasaulyje.

Bet kokiame amžiuje žinutė apie fizinį aktyvumą yra paprasta – būkite toks aktyvus, kaip galite, kuo įvairesniais būdais ir taip dažnai kaip galite. Kažką daryti yra geriau, nei nieko nedaryti, ir kiekviena smulkmena yra svarbi kai kalbama apie geresnę sveikatą.

Praktinės rekomendacijos

1. Įtraukite fizinį aktyvumą į kiekvieną prevenciją/ gydymo planą, kad maksimaliai padidintumėte sveikatą ir gerovę.
2. Padėkite pacientams pamatyti judėjimą kaip galimybę gerinti sveikatą, o ne kaip nepatogumą, pvz., kai tik įmanoma, rekomenduokite lipti laiptais vietoje važiavimo liftu ar ėjimą pėsčiomis į parduotuvę vietoje vykimo mašina.
3. Vyresni suaugusieji, kuriems fizinė veikla yra neįprasta, patarkite rinktis kažką, kas jiems patinka, ir pradėti nuo mažų apimčių, o ilgainiui didinti intensyvumą.
4. Pratimai, atliekami atsistojus, kurie yra nukreipti būtent į pusiausvyros gerinimą, yra viena veiksmingiausių priemonių, padedanti sumažinti kritimo riziką vyresniame amžiuje.
5. Rekomenduokite tikslų nustatymą , veiklos stebėjimą ir/ar sveikatos konsultuojamą ugdymą, kad padėtų vyresnio amžiaus žmonėms padidinti ir išlaikyti dalyvavimą fizinio aktyvumo veiklose.

Translated by Antanas Goštautas.