Anne Marie Plass, University Medical Center of Göttingen, Germany

Prieš kiek laiko dermatologė, psoriazės (lėtinio odos sutrikimo) specialistė, dirbanti universiteto ligoninėje, pasiskundė man, kad daugelis pacientų nesilaiko terapinio režimo, net ir tada, kai yra nustatytas bendras tikslas ir abipusiai priimtinas sprendimas.  

Abipusiai priimtinas sprendimas apibrėžtas kaip „būdas, kai klinicistas ir pacientas sutaria dėl tinkamiausių faktų, esant būtinumui spręsti“, kai yra pasirinkimas dviejų ar daugiau gydymo būdų, arba į gydymą yra įtraukta daugiau asmenų. Abi pusės, pacientas ir gydytojas, dalyvauja medicininio sprendimo priėmimo procese,  pacientas yra palaikomas svarstant variantus, darant informuotus pasirinkimus, siekiant norimo rezultato. Abipusiai priimtinų sprendimų svarba didėja sveikatos priežiūros praktikoje, kai daugelis specialistų bando galimai daugiau nuveikti paciento labui. Ypač dėl to, kad toks bendravimas su pacientu gali pagerinti terapijos režimo laikymąsi ir pasitikėjimą.

Svarbiausia, kad abipusiai priimtas sprendimas, remiasi abipusiu supratimu ir pagarba. Gydytojas ir pacientas yra lygiaverčiai sprendimo priėmimo dalyviai, abu prisideda prie sprendimo, įnešdami į pokalbį savo ekspertizę ir patyrimą. Tokiu būdu, paslaugos teikėjas įneša medicinines žinias ir patyrimą, o pacientas (-ė) prisideda savo žiniomis ir savo asmeninio gyvenimo patyrimu.Tačiau tai lengviau pasakyti, nei padaryti. Daugelis sveikatos priežiūros specialistų tvirtina, kad jie „jau tai daro“, o paciento patirties apklausų duomenys rodo, kad daugeliu atveju taip nėra.

Dermatologė, su kuria kalbėjau, įpratusi nespręsti apie pacientą vienašališkai, bet apie labiausiai tinkančią terapiją spręsti kartu. Tačiau, ji visiškai nesupranta, kodėl jos pacientai nėra motyvuoti naudoti vaistus kaip yra paskirta, net ir tada, kai paskyrimas buvo suderintas su pacientu. Aprašydama, kaip ji įgyvendina abipusiai priimtą sprendimą kasdienėje klinikinėje praktikoje, ji pasakė, kad per šią konsultciją, jie kartu nuspręs apie gydymą ir kartu aptars įvairius gydymosi būdus.  

Kartais pacientams reikia laiko, kad suvoktų naują informaciją ir apgalvotų savo asmeninį pasirinkimą, dar iki priimant naują sprendimą. Tai ypač svarbu, nes jų ateities būsena yra neaiški ir jie turi pagalvoti apie pasekmes, kurių iki šiol jie nebuvo  patyrę. Pasiūlius spręsti kartu, kai kurie pacientai gali jaustis nustebę ar nejaukiai dėl pasirinkimo kas jiems yra geriausia. Pacientų išankstinis  informavimas paie įvairius gydymo būdus ir apie numatomą jų dalyvavimą sprendimų priėmime, gali pagerinti bendrą sprendimo veiksmingumą.

Dermatologė, siekdama padėti savo pacientams nuspręsti apie geriausiai jų lūkesčius atitinkančią terapiją, siūlo laukiamą pagerėjimą įvertinti procentais. Pavyzdžiui 10 proc. arba 20 proc. Po to, kai pacientas pasirenka jam tinkamiausią procentą, dermatologė paaiškina kokia terapija arba gydymas bus reikalinga, siekiant tokio pagerėjimo, taip įtraukdama pacientą į sprendimo priėmimo procesą.  Nepaisant viso to, jos pacientai, vis tiek nesilaiko terapinio režimo, nors jie patys pasirinko geriausią sprendimą, tinkantį jų konkrečiai situacijai. Aš jos paklausiau, ar ji mano, kad jos pacientai supranta 20, 30 procentų prasmę ir ar jie taip pat spręstų ir apie kitų asmenų pagerėjimą.

Dalį sunkumų sudaro sveikatos priežiūros specialistų polinkis naudoti kalbą, kuri geriausiai suprantama jų kolegoms. Medicininiai terminai gali būti sudėtingi ir akivaizdu, kad beveik pusė visų pacientų sunkiai juos supranta. Žargonas ir abstraktūs terminai sukuria įvairias interpretacijas, o tai atitolina pacientą nuo to supratimo, kurio siekia specialistas. Ir dar, yra pakankamai įrodymų, kad vertinamieji terminai klausimynuose, taip pat gali būti klaidingai suprasti ir gali neatitikti siekiamo tikslo. Žmonės klausimyne gali nurodyti, kad jie nepajėgia nueiti 500 metrų, bet pokalbyje atskleidžia, kad jie gali vaikščioti po parduotuvę valandą ir daugiau.

Aš atsakiau dermatologei, kad paiento vietoje aš norėčiau, nustačius galutinį terapijos tikslą, jį užtvirtinti paspaudžiant ranką ar dėvėti marškinėlius primenančius susitarimą. Ji pažvelgė į mane ir pradėjo juoktis, sakydama, kad tai teisinga, bet ji pati apie tai nepagalvojo. Ir dar, ji nesuprato, kad išankstinis paciento informavimas apie sprendimo priėmimo procesą, gali padidinti proceso veiksmingumą.

Gyvybiškai svarbu, kad sveikatos priežiūros specialistai pagalvotų apie savo gydomus pacientus ir pasitikrintų kaip pacientai supranta gydymą. Tai neapsiriboja tik tais pacientais, kurie mažai raštingi (apie sveikatą), bet ir visi pacientai gali pasinaudoti aiškia ir tikslia informacija, pašalinus žargono kalbą. Be to, gydytojui svarbu bendrauti, tokia kalba, kuri pacientui yra įprasta, ir perteikti mintį, žodžiais, kuriuos paccientas gali panaudoti savo kalboje.

Praktinės rekomendacijos:

• Paciento įsitraukimo į sprendimo priėmimo procesą padidinimas, gali pagerinti terapijos režimo laikymąsi ir gydymo veiksmingumą.
• Visada bandykite išreikšti mintį paciento žodžiais, kuriuos jis gali panaudoti (venkite medicininio žargono).
• Atminkite, kad nors jums visiškai aišku tai ką jūs sakote, kitas asmuo gali suprasti klaidingai. Tad, visada pasitikrinkite ar pacientas jus teisingai suprato.
• Skirkite pacientui laiko priimti naudingą ir lengvai suprantamą informaciją, įsitikinkite, kad esate pasiruošęs svarbiai konsultacijai.
• Iš anksto supažindinkite pacientą, ko iš jo tikitės bendrai priimant sprendimus.

Translated by Antanas Gostautas