Sveikatos psichologijos panaudojimas kasdienėje praktikoje

Karen Morgan, Perdana University Royal College of Surgeons in Ireland Medical School, Kuala Lumpur, Malaysia and Robbert Sanderman, University of Groningen and Health and Technology University of Twente, The Netherlands.

Kuo praktiška yra sveikatos psichologija?

Sveikatos psichologija yra jauna, dinamiška ir sparčiai besiplėtojanti psichologijos disciplina. Sveikatos psichologai taiko psichologijos teoriją ir tyrimus:

  • sveikatos stiprinimui, palaikymui ir ligų prevencijai,
  • supratimui kaip žmonės reaguoja, įveikia ir atsigauna po ligos,
  • gydymo ir intervencijos individualizavimui,
  • sveikatos priežiūros sistemos ir sveikatos politikos pagerinimui.

Sveikatos psichologija aiškinasi: Kas skatina su sveikata susijusį elgesį ir kaip toks elgesys gali būti pakeistas? Taip pat tiria kaip emocijos ir įsitikinimai, siejasi su sveikatos elgesiu ir jo pasekmėmis. Be to, sveikatos psichologai dirba įvairioje aplinkoje ir žmonių grupėse, įtraukiant pacientus, slaugytojus, šeimas, bendruomenės individus, sveikatos priežiūros specialistus, sveikatos priežiūros sistemas ir institucijas. Rezultate, kai kurios bazinės sveikatos psichologijos sąvokos yra svarbios kiekvienam dirbančiam su pacientais arba praktikoje skatinantiems elgesio pasikeitimus.

Sveikatos stiprinimas, palaikymas ir ligų prevencija

Lėtinių ligų našta sparčiai didėja visame pasaulyje, tačiau didelės jos dalies galima išvengti. Epidemiologiniai tyrimai parodė, kad pirminė prevencija (pvz. širdies kraujagyslių ligų rizikos faktorių sumažinimas) yra efektyvesnė mažinant mirčių skaičių dėl širdies ligų negu antrinė prevencija. Sveikatos psichologija turi didžiulį indėlį, mažinant ligų rizikos faktorius, nustatant specifinį elgesį (rūkymą, netinkamą dietą, fizinio aktyvumo stoką, dalyvavimą medicinos patikrinimuose) ir siekiant kaip jį pakeisti.

Sveikatos psichologija nagrinėja psichologinius mechanizmus (pvz. žinias, požiūrius, suvokimą) ir socialines įtakas, kurios trukdo pasikeitimą ir skatina pastovias nesveiko elgesio formas. Gilesnis šių procesų supratimas, padeda nustatyti optimalius būdus, padedant sulaužyti nesveiko elgesio rutiną ir, pavyzdžiui, mesti rūkius ar padidinti vaisių vartojimą. Taip pat šioje srityje labai sustiprėjęs elektroninės sveikatos priemonių išvystymas ir panaudojimas, tuo pačiu elgesio keitimo technikų pasiūla per programėles ir prietaisus atveria įdomias galimybes sveikatos psichologijai.

Supratimas kaip žmonės reaguoja, įveikia ir atsigauna po ligos

Liga sukelia psichologinius pokyčius, kurie gali įtakoti sveikimą. Individai gali patirti stresą, nerimą ar depresiją ar kovoti su ligos poveikiu asmens identitetui. Sveikatos psichologai stengiasi geriau suprasti kaip tinkamiausiai palaikyti asmens sąveiką su liga, tuo pačiu tiriant sudėtingus ryšius tarp suvokimo, įveikos, pasekmių ir sveikatai svarbaus elgesio (pvz. dalyvavimas gydyme, įvairiose socialinėse grupėse). Sveikatos psichologai kritiškai svarsto svarbiausių ligos elgesio formų apibrėžimus ir įvertinimus, pavyzdžiui: kaip dalyvavimas gydyme gali būti įvertintas? Ar yra „priimtinas“ dalyvavimo gydyme lygis? Teorijos ir modeliai naudojami su liga susijusio elgesio ir išeičių paaiškinimui bei numatymui, ir sudaro pozityvių elgesio pokyčių intervencijų bazę. Sveikatos psichologai, taip pat bando atrasti kaip ir kam tos intervencijos gali būti daugiausiai naudingos.

Gydymų ir intervencijų individualizavimas

Mes norime sužinoti, kaip, pavyzdžiui, tikslo ar socialinių įgūdžių pakeitimas, gali paskatinti geresnę išeitį, pavyzdžiui, pagerinti savireguliaciją ar sustiprinti socialinį palaikymą; tokie rezultatai reiškia tarpininkavimo efektą. Šie atradimai yra svarbūs, nes įgalina mus pagerinti intervencijas, padėdami atskleisti mažai žinomas intervencijas ir parodyti, kurios sudedamosios dalys yra veiksmingos ir turi įtaką išeičiai, kai mes jas keičiame. Taip pat, labai svarbu žinoti kas geriausiai veikia ir ką paveikia. Tarkime, kognityvinio elgesio ar įsisąmoninimo intervencija padeda sergančiam vėžiu, įveikti ligos pasekmes, tačiau mes žinome, kad ne visi asmenys vienodai gerai reaguoja į jiems suteiktą gydymą. Tyrimo technikos įgalina mus atskleisti ar pacientai, priklausomai nuo tam tikrų charakteristikų (tokių kaip lytis, amžius, ar asmenybės charakteristikos) geriau ar blogiau reaguoja į pasiūlytą gydymą. Tai labai padeda nuspręsti koks gydymas kam geriausiai tinka – individualizuotas gydymas.

Sveikatos priežiūros sistemos ir sveikatos politikos pagerinimas

Būdai, kaip gydytojai, slaugytojai ir kiti sveikatos priežiūros specialistai bendrauja su pacientu, gali ženkliai įtakoti paciento reakciją į ligą ir į gydymą. Taip pat kaip dirbdami su pacientais, globėjais ir šeimomis, sveikatos psichologai gali dirbti ir su sveikatos priežiūros specialistais. Sveikatos psichologija yra svarbi sveikatos priežiūros specialistų mokymuose, stiprinant į pacientą nukreiptą priežiūrą, kas, savo ruožtu, sustiprina savireguliaciją ir įgalina pacientus kontroliuoti savo sveikatą ir geriau pasirinkti. Tai įtraukia sveikatos priežiūros specialistų bendravimo stiliaus tyrimus, ieškant geresnio atitikimo su paciento poreikiais, gerinant sveikatos priežiūros išeitis. Pavyzdžiui, įvairiose šalyse, akademinių ligoninių sveikatos psichologijos skyriuose, studentai medikai yra ruošiami tokiam bendravimui.

Sveikatos psichologų pasiekiamumas

Jei savo darbe jūs sprendžiate aukščiau aprašytas problemas ir norėtumėte informacijos apie naujausius pasiekimus šioje srityje, mes siūlome sekti mūsų Praktinės sveikatos psichologijos blogą. Taip pat, jei jums reikalinga praktinė pagalba, susisiekite su sveikatos psichologijos skyriumi savo šalyje ir pasidomėkite ar jie galėtų jums padėti. Galite kreiptis ir dėl trumpų atsakymų į klausimus ir dėl bendradarbiavimo įvairiuose sveikatos stiprinimo projektuose.

Translated by: Antanas Zigmantas Goštautas

Join Our Blog

Signup today to get notified when new relevant blog posts are published.

And don’t worry, we hate spam too! You can unsubscribe at anytime.