{"id":975,"date":"2018-07-30T14:59:54","date_gmt":"2018-07-30T14:59:54","guid":{"rendered":"http:\/\/practicalhealthpsychology.com\/?p=975"},"modified":"2025-11-04T14:37:31","modified_gmt":"2025-11-04T14:37:31","slug":"self-regulation-from-theory-to-practice-supporting-your-patients-goals-for-change","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/2018\/07\/self-regulation-from-theory-to-practice-supporting-your-patients-goals-for-change\/","title":{"rendered":"Savireguliacija nuo teorijos \u012f praktik\u0105: paciento tiksl\u0173 keistis palaikymas."},"content":{"rendered":"

Stan Maes & V\u00e9ronique De Gucht, Leideno Universitas, Nyderlandai<\/strong><\/p>\n

Per pastaruosius de\u0161imtme\u010dius individo vaidmuo sveikatos prie\u017ei\u016bros sistemoje pl\u0117tojosi nuo \u201emedicinos re\u017eimo laikymosi\u201c, rei\u0161kian\u010dio paklusnum\u0105, iki \u201esav\u0119s valdymo\u201c rei\u0161kian\u010dio atsakomyb\u0119 u\u017e savo sveikatos ir ligos kontrol\u0119. Pastaruoju metu, d\u0117mesys susitelk\u0117 ties savireguliacijos s\u0105voka, i\u0161rei\u0161kian\u010dia sistemin\u012f proces\u0105, kuris \u012fjungia asmens su sveikata susijusi\u0173 tiksl\u0173 nustatym\u0105 ir elges\u012f \u0161i\u0173 tiksl\u0173 pasiekimui. T\u0119stini\u0173 savireguliacijos proces\u0173 iliustravimui, \u0161iame pristatyme, mes pasirinkome senovin\u012f \u201eauroboros\u201c (gyvat\u0117s, ryjan\u010dios savo uodeg\u0105, \u012fvaizd\u012f).<\/p>\n

<\/p>\n

Savireguliacija vyksta palaipsniui: (1) tikslo supratimas ir sukonkretinimas (2) aktyvus tikslo \u012fgyvendinimas ir (3) tikslo pasiekimas, palaikymas ar atsisakymas. Toliau, \u0161i\u0173 savireguliacijos tarpsni\u0173 iliustracijai, mes pasirinkome individo D\u017eono pavyzd\u012f, kur\u012f i\u0161tiko miokardo infarktas.<\/p>\n

Faz\u0117 1<\/strong>\u00a0<\/em><\/p>\n

Pirmoje faz\u0117je,<\/em> individas turi suprasti ir nusistatyti realisti\u0161kus ir asmeni\u0161kai tinkamus su sveikata susijusius (pasikeitimo) tikslus. Pavyzd\u017eiui, paklausus D\u017eono \u201ek\u0105 jums reik\u0161t\u0173 pasveikimas\u201c, jis gal\u0117t\u0173 atsakyti, kad jam svarbu pasivaik\u0161\u010diojimas gamtoje su savo vaikai\u010diu. Vienok, prad\u017eiai, D\u017eonas gal\u0117t\u0173 nusistatyti tiksl\u0105 \u201eprad\u0117ti trumpus pasivaik\u0161\u010diojimus kaimynyst\u0117je\u201c. Svarbu, kad tok\u012f tiksl\u0105 nusistato pats asmuo, realisti\u0161kai \u012fvertin\u0119s savo funkcionalumo galimybes. Savaranki\u0161kai nustatytas tikslas lengviau \u012fgyvendinamas negu paskirtas kito. Motyvacinio interviu<\/a> technikos gali pad\u0117ti nemotyvuotam pacientui nusistatyti asmeninius tikslus.<\/p>\n

Faz\u0117 2<\/strong><\/p>\n

Antrai fazei <\/em>b\u016bdinga tikslo siekimas. Individas turi suma\u017einti atotr\u016bk\u012f<\/a> tarp kognityvumo (pvz. ketinim\u0173) ir veiksmo. Tam reikalingas specifinis \u201eveiksmo planas\u201c, pagr\u012fstas konkre\u010diu numatymu kada, kur ir kaip reikia veikti. M\u016bs\u0173 pavyzdyje, tai gal\u0117t\u0173 b\u016bti ma\u017edaug taip: \u201enuo kitos savait\u0117s, a\u0161 su \u017emona, eisiu \u012f \u0161alia esan\u010di\u0105 dar\u017eovi\u0173 parduotuv\u0119 pirkti maisto pirmadien\u012f, tre\u010diadien\u012f ir penktadien\u012f 15 val.\u201c. Yra parodyta, kad tokie veiksm\u0173 planai kaip \u0161is, kurie numato pakankamai detali\u0173, sustiprina tiksl\u0173 pasiekim\u0105, susijusi\u0173 su fiziniai pratimais<\/a>, sveika mityba<\/a> ir kitokiu<\/u> sveikatos elgesiu.<\/p>\n

Be to, svarbu pamin\u0117ti, kad siekiant tikslo, yra trys reguliuojantys mechanizmai. Pirmas, yra gr\u012f\u017etamasis ry\u0161ys<\/em>, kuris \u012ftraukia progreso \u012fvertinim\u0105 ir monitoring\u0105. M\u016bs\u0173 pavyzdyje, D\u017eono galima papra\u0161yti, registruoti savo aktyvum\u0105, pasitikrinimui ar jis pasiek\u0117 savo u\u017esibr\u0117\u017et\u0105 tiksl\u0105. Rezultatai gali b\u016bti aptarti su D\u017eonu s\u0117km\u0117s ar problemos, kuri\u0105 reik\u0117s \u012fveikti ateityje, \u012fvertinimui. Antras mechanizmas \u012ftraukia numatomuosius ar gr\u012f\u017etamojo ry\u0161io procesus<\/em>, kurie \u012ftraukia rezultat\u0173 numatym\u0105 (pvz. k\u0105 asmuo galvoja apie savo veiksmo pasekmes) ir \u012fsitikinimus apie savo veiksmingum\u0105 (pavyzd\u017eiui ar asmuo jau\u010dia, kad jis gali s\u0117kmingai veikti). Tik\u0117jim\u0105si rezultat\u0173 ir saviveiksmingum\u0105 sustiprina steb\u0117jimas kit\u0173 s\u0117km\u0117s, tiksl\u0173 progresas ir padr\u0105sinimas. Klinicistai turi pasir\u016bpinti pacient\u0173 bendravimu su kitais \u017emon\u0117mis, kurie s\u0117kmingai pasiekia pana\u0161i\u0173 tiksl\u0173 ir sudaryti galimyb\u0119 gauti palaikym\u0105 pacientui, siekiant sav\u0173 tiksl\u0173. Paskutinis mechanizmas \u012ftraukia aktyvius kontrol\u0117s procesus<\/em>, t\u0119stini\u0173 pastang\u0173 u\u017etikrinimui, nepaisant konkuruojan\u010di\u0173 tiksl\u0173 ar aplinkybi\u0173. Atsitraukimas nuo savo nusistatyto tikslo, pavyzd\u017eiui, gyvenimo \u012fvykio, gali su\u017elugdyti tikslo siekim\u0105. Progreso nebuvimas, siekiant tikslo (pavyzd\u017eiui, nes\u0117km\u0117) taip pat da\u017enai siejamas su bloga nuotaika. Jei tai atsitinka, kas nors tur\u0117t\u0173 pasi\u016blyti palaikym\u0105 D\u017eonui, \u0161i\u0173 emocij\u0173 \u012fveikimui ir pad\u0117ti \u012fveikti nes\u0117km\u0119, vertinant tai kaip mokymosi patyrim\u0105.<\/p>\n

Faz\u0117 3<\/strong><\/p>\n

Tre\u010dioje faz\u0117je<\/em> d\u0117mesys sutelkiamas ties tikslo pasiekimu, palaikymu ir pabaiga. Tikslo pasiekimas n\u0117ra pabaiga, bet labiau nauja prad\u017eia. Individai tur\u0117t\u0173 b\u016bti padr\u0105sinami nusistatyti naujus tikslus progreso i\u0161laikymui. Ta\u010diau, jei nusistatyti savo sveikatos tikslai yra nepasiekiami, i\u0161mintingiau yra atsisakyti nuo j\u0173 ir pasirinkti lengviau \u012fveikiam\u0105 tiksl\u0105<\/a>. M\u016bs\u0173 pavyzdyje D\u017eonas gali t\u0119sti siekim\u0105 didesnio fizinio aktyvumo arba nusistatyti nauj\u0105 tiksl\u0105 \u2013 trumpai pasivaik\u0161\u010dioti kasdien su \u0161unimi. Saviveiksmingumo ir socialinio palaikymo puosel\u0117jimas yra svarb\u016bs s\u0117km\u0117s \u017eenklai.<\/p>\n

Daugelis tyrim\u0173 patvirtino savireguliacijos intervencij\u0173 naudingum\u0105, kei\u010diant sveikatos elges\u012f, sveik\u0173 \u017emoni\u0173 populiacijoje, ir taip pat, tarp pacient\u0173 sergan\u010di\u0173 l\u0117tin\u0117mis ligomis, pavyzd\u017eiui, vir\u0161svorio ma\u017einimas sergant 2 tipo diabetu<\/a>, fizinio aktyvumo didinimas sergan\u010di\u0173 artritu tarpe,<\/a> gyvensenos pakeitimas reabilituojamiems d\u0117l \u0161irdies ligos<\/a>, aktyvumo bei poilsio subalansavimas turintiems l\u0117tin\u012f nuovargio sindrom\u0105<\/a>.<\/p>\n

\"\"
Paveiksl\u0117lis: Savireguliacijos ciklas.<\/figcaption><\/figure>\n

Praktin\u0117s rekomendacijos <\/em><\/strong><\/p>\n

1) Pad\u0117kite individui suformuluoti asmeninio pasikeitimo tiksl\u0105, susijus\u012f su svarbia sveikatos problema (pvz. k\u0105 jums gal\u0117t\u0173 reik\u0161ti pasveikimas?). \u0160ie tikslai tur\u0117t\u0173 b\u016bti konkret\u016bs, svarb\u016bs individui, nei per lengvi, nei per sunk\u016bs, pasiekiami per apibr\u0117\u017et\u0105 laik\u0105.<\/p>\n

2) Pad\u0117kite individui sudaryti veiksmo plan\u0105<\/a>, paklausdamas kada, kur, kaip ir kiek ilgai pacientas veiks, siekdamas u\u017esibr\u0117\u017eto tikslo.<\/p>\n

3) Pasi\u016blykite individui sudaryti \u201etikslo kop\u0117\u010dias\u201c, kurios rei\u0161kia savo paties vertinamus \u017eingsnius link tikslo pasiekimo.<\/p>\n

4) Sustiprinkite individo saviveiksmingum\u0105, parodydami kit\u0173 pacient\u0173 pavyzd\u017eius, kurie pasiek\u0117 pana\u0161i\u0173 tiksl\u0173, padr\u0105sink pacient\u0105, pagirk j\u012f d\u0117l progreso. Pamokykite individ\u0105 kaip \u012fveikti trukd\u017eius ir atkryt\u012f.<\/p>\n

5) Palaikykite tikslo t\u0119stinum\u0105 ir pad\u0117kite individui performuluoti tiksl\u0105 \u012f lengviau pasiekiam\u0105, jei dabartine forma pacientas to pasiekti negali.<\/p>\n

Translated by: Antanas Gostautas<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

By Stan Maes & V\u00e9ronique De Gucht, Leiden University, Netherlands Over the last decades, the role of individuals within the healthcare system has evolved from \u2018compliance with medical regimens\u2019, implying obedience; to \u2018self-management\u2019, denoting responsibility for the control of one\u2019s […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":1029,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_et_pb_use_builder":"","_et_pb_old_content":"","_et_gb_content_width":"","_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_uf_show_specific_survey":0,"_uf_disable_surveys":false,"footnotes":""},"categories":[24],"tags":[],"class_list":["post-975","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-self-regulation"],"translation":{"provider":"WPGlobus","version":"3.0.2","language":"lt","enabled_languages":["en","id","my","bg","zh","hr","cz","da","de","es","fr","gr","he","it","ja","kr","lv","lt","hu","nl","no","pl","pt","ro","ru","sk","fi","sv","tr","uk"],"languages":{"en":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"id":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"my":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"bg":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"zh":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"hr":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"cz":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"da":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"de":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"es":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"fr":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"gr":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"he":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"it":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"ja":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"kr":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"lv":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"lt":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"hu":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"nl":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"no":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"pl":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"pt":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"ro":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"ru":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"sk":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"fi":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"sv":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"tr":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"uk":{"title":true,"content":true,"excerpt":false}}},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/975","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=975"}],"version-history":[{"count":31,"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/975\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":4627,"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/975\/revisions\/4627"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1029"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=975"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=975"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=975"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}