{"id":971,"date":"2018-08-30T09:03:38","date_gmt":"2018-08-30T09:03:38","guid":{"rendered":"http:\/\/practicalhealthpsychology.com\/?p=971"},"modified":"2025-11-04T14:36:18","modified_gmt":"2025-11-04T14:36:18","slug":"how-to-set-goals-that-work","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/2018\/08\/how-to-set-goals-that-work\/","title":{"rendered":"Kaip nusistatyti prasmingus tikslus?"},"content":{"rendered":"

Tracy Epton, Man\u010desterio universitetas, Jungtin\u0117 Karalyst\u0117<\/p>\n

Tikslo nustatymas yra populiari technika<\/em><\/p>\n

 <\/p>\n

Yra daug skirting\u0173 technik\u0173, kurios naudojamos elgesio keitimui (93 \u0161iame s\u0105ra\u0161e<\/a><\/u>!). Tikslo nustatymas yra gerai \u017einoma, \u012fvairiai panaudojama technika. Tikslo nustatymas naudojamas labdaros organizacij\u0173 (pvz. \u201e Alcohol Concern\u201c JK labdaros organizacija, pra\u0161\u0117 \u017emones nusistatyti tiksl\u0105 g\u0117rimo nutraukimui vienam sausio<\/a><\/u> m\u0117nesiui), komercin\u0117je svorio metimo programoje<\/a><\/u> ir netgi fitneso program\u0117l\u0117se<\/a><\/u>). Vienoje i\u0161 nesen\u0173 ap\u017evalg\u0173<\/a><\/u> per\u017evelgta \u00a0384 tikslo nusistatymo efektyvumo testai \u012fvairiose srityse, patikrinimui – ar tikslo nusistatymas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 yra veiksminga priemon\u0117, kokie tikslo tipai yra veiksmingiausi ir ar tikslo nusistatymas tinka kiekvienam.<\/p>\n

<\/p>\n

Ar tikslo nustatymas padeda keisti elges\u012f?<\/em><\/p>\n

 <\/p>\n

Tikslo nustatymas padeda keisti daugyb\u0119 elgesio form\u0173 (\u012ftraukiant perdirbim\u0105, sporto rezultatus, mokymosi tikslus ir sveikat\u0105)<\/a><\/u> net ir tada kai naudojamas be kit\u0173 elgesio keitimo technik\u0173.<\/p>\n

 <\/p>\n

\u012edomu, kad tikslo nustatymas neb\u016btinai veikia geriau sujungus su kita elgesio keitimo technika. Pavyzd\u017eiui, prid\u0117jus gr\u012f\u017etam\u0105j\u012f ry\u0161\u012f (pasakymas \u017emon\u0117ms kur jie randasi ar kaip kei\u010diasi siekiamo tikslo at\u017evilgiu ) prie tikslo nustatymo neb\u016btinai padid\u0117ja tikslo siekimo efektyvumas. Dar svarbiau, kad stengiantis padidinti \u017emoni\u0173 apsisprendim\u0105 siekti tikslo ar net klausiant j\u0173 apie j\u0173 \u012fsitraukim\u0105, galima i\u0161 tikr\u0173j\u0173 suma\u017einti tiksl\u0173 siekimo efektyvum\u0105.<\/p>\n

 <\/p>\n

Tikslo nustatymo prid\u0117jimas pagerino elgesio keitimo technikos efektyvum\u0105. Intervencija, kuri \u012ftraukia monitoravim\u0105 nesuteikiant individui atgalinio ry\u0161io (pvz. registravimo kiek vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173 asmuo suvalgo) \u00a0yra efektyvesn\u0117 prid\u0117jus tikslo siekim\u0105.<\/p>\n

 <\/p>\n

Yra daugyb\u0117 gerai \u017einom\u0173 skirting\u0173 veiksni\u0173 ( pvz. SMART tikslai)<\/a><\/u> ir toki\u0173, kurie ma\u017eiau \u017einomi.<\/p>\n

\u00a0<\/em><\/p>\n

Kas gali pagerinti tikslo nustatymo poveik\u012f elgesio keitimui?<\/em><\/p>\n

 <\/p>\n

Yra mitas<\/a><\/u>, kad nustatymas lengvai pasiekiamo tikslo yra efektyvesnis svorio ma\u017einimo programose. Ta\u010diau, elgesio keitimas pager\u0117ja, jei u\u017esiduodami sunkiai pasiekiami tikslai. Sunkiai pasiekiami tikslai yra tie, kuriuos pasiekti gali tik nedaugelis \u017emoni\u0173, yra efektyvesni elgesio keitimui nei nuosaik\u016bs tikslai (tuos, kuriuos pasiekia ma\u017edaug 15-50% \u017emoni\u0173) ar lengvi tikslai (pvz. tie, kuriuos pasiekia daugiau negu 50% \u017emoni\u0173).<\/p>\n

 <\/p>\n

Pasakymas \u017emon\u0117ms apie tikslus yra tinkamas b\u016bdas s\u0117kmingam elgesio keitimui. Tikslai yra lengviau \u012fgyvendinami ar vykdomi, jei jie nustatomi vie\u0161ai (pvz. tiesioginiame bendravime su ka\u017ekuo kitu arba pasakius kam nors apie savo tikslus, pavyzd\u017eiui, j\u016bs pasakote bendradarbiui, kad planuojate mesti r\u016bk\u0119s). I\u0161 tikr\u0173j\u0173, tiksl\u0173 u\u017era\u0161ymas ir pateikimas j\u0173 vie\u0161oje vietoje<\/a><\/u> taip pat rekomenduojamas ir sporto psichologijoje.<\/p>\n

 <\/p>\n

Darbas grup\u0117je tikslo nustatymui taip pat priartina prie s\u0117kmingesnio elgesio keitimo. Nustatymas vieno apibendrinan\u010dio tikslo \u0161eimoje, darbo grup\u0117je ar sporto komandoje, netgi grup\u0117je draug\u0173, yra efektyvesnis, nei kiekvieno asmens, toje grup\u0117je, individualaus tikslo nustatymas.<\/p>\n

 <\/p>\n

Tam tikri veiksniai, kurie nesvarb\u016bs tikslo nustatymui<\/em><\/p>\n

 <\/p>\n

Tikslai, kurie sutelkiami \u012f elges\u012f (pvz. svorio ma\u017einimo programose da\u017enai paskatina \u017emones nusistatyti tiksl\u0105 suvalgyti tik 1200 kalorij\u0173 per dien\u0105) yra tiek pat efektyv\u016bs kaip ir tikslai, kurie sutelkti \u012f rezultat\u0105 (pvz. tikslas suma\u017einti tam tikr\u0105 svorio kiek\u012f kiekvien\u0105 savait\u0119<\/a><\/u>).<\/p>\n

 <\/p>\n

Tikslai, kurie siekia pagerinti j\u016bs\u0173 veikl\u0105 priklausomai nuo esamos situacijos (pavyzd\u017eiui nueiti 5000 daugiau \u017eingsni\u0173 per dien\u0105) yra tiek pat efektyvus kaip ir tikslai, pagr\u012fsti absoliu\u010diu i\u0161oriniu standartu (pvz. nueiti 10000 \u017eingsni\u0173 per dien\u0105<\/a><\/u>).<\/p>\n

 <\/p>\n

Savo paties nustatyti tikslai, nustatyti kieno nors kito ar nustatyti bendradarbiaujant yra vienodai efektyv\u016bs. Taip pat tinka, jei i\u0161 karto nustatyti daugiau nei vien\u0105 tiksl\u0105 arba t\u0105 pat\u012f tiksl\u0105 nustatyti pakartotinai po kurio laiko, efektyvumas nesiskiria.<\/p>\n

 <\/p>\n

Praktin\u0117s rekomendacijos<\/em><\/p>\n

\u00a0<\/em><\/p>\n

Praktikai, kurie skatina pacientus nusistatyti tikslus arba nustato juos savo pacientams, tur\u0117t\u0173 atsi\u017evelgti \u012f \u0161iuos aspektus.<\/p>\n

 <\/p>\n

Papra\u0161ykite \u017emoni\u0173:<\/p>\n

    \n
  1. Nusistatyti pakankamai sunk\u0173 tiksl\u0105 <\/strong>\u2013 \u00a0tas pad\u0117s jiems pasiekti didesni\u0173 poky\u010di\u0173<\/li>\n
  2. Papasakoti kitiems apie savo tiksl\u0105<\/strong> \u2013 tai yra geriau negu tiksl\u0105 laikyti sau.<\/li>\n
  3. Nustatyti bendrus tikslus <\/strong>\u2013 tikslas didesn\u0117je grup\u0117je yra efektyvesnis negu keletas individuali\u0173 tiksl\u0173<\/li>\n<\/ol>\n

     <\/p>\n

    Tur\u0117tum\u0117te vengti:<\/p>\n

      \n
    1. Neklausin\u0117kite paciento kiek jis yra pasi\u0161vent\u0119s tikslo siekimui:<\/strong> jei jie n\u0117ra labai pasi\u0161vent\u0119, d\u0117mesio atkreipimas tai gali atstumti nuo tikslo siekimo!<\/li>\n<\/ol>\n

       <\/p>\n

      Translated by: Antanas Gostautas<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

      By Tracy Epton, University of Manchester, United Kingdom Goal setting is a popular technique There are many different techniques that can be used to change behaviour (93 according to a recent list!). Goal setting is a well-known technique that most […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":1050,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_et_pb_use_builder":"","_et_pb_old_content":"","_et_gb_content_width":"","_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_uf_show_specific_survey":0,"_uf_disable_surveys":false,"footnotes":""},"categories":[25,16],"tags":[],"class_list":["post-971","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-goal-setting","category-planning"],"translation":{"provider":"WPGlobus","version":"3.0.2","language":"lt","enabled_languages":["en","id","my","bg","zh","hr","cz","da","de","es","fr","gr","he","it","ja","kr","lv","lt","hu","nl","no","pl","pt","ro","ru","sk","sr","fi","sv","tr","uk"],"languages":{"en":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"id":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"my":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"bg":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"zh":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"hr":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"cz":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"da":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"de":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"es":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"fr":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"gr":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"he":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"it":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"ja":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"kr":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"lv":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"lt":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"hu":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"nl":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"no":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"pl":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"pt":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"ro":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"ru":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"sk":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"sr":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"fi":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"sv":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"tr":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"uk":{"title":true,"content":true,"excerpt":false}}},"aioseo_notices":[],"aioseo_head":"\n\t\t\n\t\n\t\n\t\n\t\n\t\n\t\t\n\t\t\n\t\t\n\t\t\n\t\t\n\t\t\n\t\t\n\t\t\n\t\t\n\t\t\n\t\t\n\t\t