{"id":709,"date":"2017-08-30T07:14:54","date_gmt":"2017-08-30T07:14:54","guid":{"rendered":"http:\/\/practicalhealthpsychology.com\/?p=709"},"modified":"2025-11-04T14:44:47","modified_gmt":"2025-11-04T14:44:47","slug":"using-health-psychology-in-your-everyday-practice","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/2017\/08\/using-health-psychology-in-your-everyday-practice\/","title":{"rendered":"Sveikatos psichologijos panaudojimas kasdien\u0117je praktikoje"},"content":{"rendered":"<p><strong>Karen Morgan, Perdana University Royal College of Surgeons in Ireland Medical School, Kuala Lumpur, Malaysia and Robbert Sanderman, University of Groningen and Health and Technology University of Twente, The Netherlands.<\/strong><\/p>\n<p><strong>Kuo prakti\u0161ka yra sveikatos psichologija?<\/strong><\/p>\n<p>Sveikatos psichologija yra jauna, dinami\u0161ka ir spar\u010diai besipl\u0117tojanti psichologijos disciplina. Sveikatos psichologai taiko psichologijos teorij\u0105 ir tyrimus:<\/p>\n<ul>\n<li>sveikatos stiprinimui, palaikymui ir lig\u0173 prevencijai,<\/li>\n<li>supratimui kaip \u017emon\u0117s reaguoja, \u012fveikia ir atsigauna po ligos,<\/li>\n<li>gydymo ir intervencijos individualizavimui,<\/li>\n<li>sveikatos prie\u017ei\u016bros sistemos ir sveikatos politikos pagerinimui.<\/li>\n<\/ul>\n<p><!--more--><\/p>\n<p>Sveikatos psichologija ai\u0161kinasi: Kas skatina su sveikata susijus\u012f elges\u012f ir kaip toks elgesys gali b\u016bti pakeistas? Taip pat tiria kaip emocijos ir \u012fsitikinimai, siejasi su sveikatos elgesiu ir jo pasekm\u0117mis. Be to, sveikatos psichologai dirba \u012fvairioje aplinkoje ir \u017emoni\u0173 grup\u0117se, \u012ftraukiant pacientus, slaugytojus, \u0161eimas, bendruomen\u0117s individus, sveikatos prie\u017ei\u016bros specialistus, sveikatos prie\u017ei\u016bros sistemas ir institucijas. Rezultate, kai kurios bazin\u0117s sveikatos psichologijos s\u0105vokos yra svarbios kiekvienam dirban\u010diam su pacientais arba praktikoje skatinantiems elgesio pasikeitimus.<\/p>\n<p><strong>Sveikatos stiprinimas, palaikymas ir lig\u0173 prevencija <\/strong><\/p>\n<p>L\u0117tini\u0173 lig\u0173 na\u0161ta spar\u010diai did\u0117ja visame pasaulyje, ta\u010diau didel\u0117s jos dalies galima i\u0161vengti. Epidemiologiniai tyrimai parod\u0117, kad pirmin\u0117 prevencija (pvz. \u0161irdies kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizikos faktori\u0173 suma\u017einimas) yra efektyvesn\u0117 ma\u017einant mir\u010di\u0173 skai\u010di\u0173 d\u0117l \u0161irdies lig\u0173 negu antrin\u0117 prevencija. Sveikatos psichologija turi did\u017eiul\u012f ind\u0117l\u012f, ma\u017einant lig\u0173 rizikos faktorius, nustatant specifin\u012f elges\u012f (r\u016bkym\u0105, netinkam\u0105 diet\u0105, fizinio aktyvumo stok\u0105, dalyvavim\u0105 medicinos patikrinimuose) ir siekiant kaip j\u012f pakeisti.<\/p>\n<p>Sveikatos psichologija nagrin\u0117ja psichologinius mechanizmus (pvz. \u017einias, po\u017ei\u016brius, suvokim\u0105) ir socialines \u012ftakas, kurios trukdo pasikeitim\u0105 ir skatina pastovias nesveiko elgesio formas. Gilesnis \u0161i\u0173 proces\u0173 supratimas, padeda nustatyti optimalius b\u016bdus, padedant sulau\u017eyti nesveiko elgesio rutin\u0105 ir, pavyzd\u017eiui, mesti r\u016bkius ar padidinti vaisi\u0173 vartojim\u0105. Taip pat \u0161ioje srityje labai sustipr\u0117j\u0119s elektronin\u0117s sveikatos priemoni\u0173 i\u0161vystymas ir panaudojimas, tuo pa\u010diu elgesio keitimo technik\u0173 pasi\u016bla per program\u0117les ir prietaisus atveria \u012fdomias galimybes sveikatos psichologijai.<\/p>\n<p><strong>Supratimas kaip \u017emon\u0117s reaguoja, \u012fveikia ir atsigauna po ligos<\/strong><\/p>\n<p>Liga sukelia psichologinius poky\u010dius, kurie gali \u012ftakoti sveikim\u0105. Individai gali patirti stres\u0105, nerim\u0105 ar depresij\u0105 ar kovoti su ligos poveikiu asmens identitetui. Sveikatos psichologai stengiasi geriau suprasti kaip tinkamiausiai palaikyti asmens s\u0105veik\u0105 su liga, tuo pa\u010diu tiriant sud\u0117tingus ry\u0161ius tarp suvokimo, \u012fveikos, pasekmi\u0173 ir sveikatai svarbaus elgesio (pvz. dalyvavimas gydyme, \u012fvairiose socialin\u0117se grup\u0117se). Sveikatos psichologai kriti\u0161kai svarsto svarbiausi\u0173 ligos elgesio form\u0173 apibr\u0117\u017eimus ir \u012fvertinimus, pavyzd\u017eiui: kaip dalyvavimas gydyme gali b\u016bti \u012fvertintas? Ar yra \u201epriimtinas\u201c dalyvavimo gydyme lygis? Teorijos ir modeliai naudojami su liga susijusio elgesio ir i\u0161ei\u010di\u0173 paai\u0161kinimui bei numatymui, ir sudaro pozityvi\u0173 elgesio poky\u010di\u0173 intervencij\u0173 baz\u0119. Sveikatos psichologai, taip pat bando atrasti kaip ir kam tos intervencijos gali b\u016bti daugiausiai naudingos.<\/p>\n<p><strong>Gydym\u0173 ir intervencij\u0173 individualizavimas<\/strong><\/p>\n<p>Mes norime su\u017einoti, kaip, pavyzd\u017eiui, tikslo ar socialini\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 pakeitimas, gali paskatinti geresn\u0119 i\u0161eit\u012f, pavyzd\u017eiui, pagerinti savireguliacij\u0105 ar sustiprinti socialin\u012f palaikym\u0105; tokie rezultatai rei\u0161kia tarpininkavimo efekt\u0105. \u0160ie atradimai yra svarb\u016bs, nes \u012fgalina mus pagerinti intervencijas, pad\u0117dami atskleisti ma\u017eai \u017einomas intervencijas ir parodyti, kurios sudedamosios dalys yra veiksmingos ir turi \u012ftak\u0105 i\u0161ei\u010diai, kai mes jas kei\u010diame. Taip pat, labai svarbu \u017einoti kas geriausiai veikia ir k\u0105 paveikia. Tarkime, kognityvinio elgesio ar \u012fsis\u0105moninimo intervencija padeda sergan\u010diam v\u0117\u017eiu, \u012fveikti ligos pasekmes, ta\u010diau mes \u017einome, kad ne visi asmenys vienodai gerai reaguoja \u012f jiems suteikt\u0105 gydym\u0105. Tyrimo technikos \u012fgalina mus atskleisti ar pacientai, priklausomai nuo tam tikr\u0173 charakteristik\u0173 (toki\u0173 kaip lytis, am\u017eius, ar asmenyb\u0117s charakteristikos) geriau ar blogiau reaguoja \u012f pasi\u016blyt\u0105 gydym\u0105. Tai labai padeda nuspr\u0119sti koks gydymas kam geriausiai tinka \u2013 individualizuotas gydymas.<\/p>\n<p><strong>Sveikatos prie\u017ei\u016bros sistemos ir sveikatos politikos pagerinimas<\/strong><\/p>\n<p>B\u016bdai, kaip gydytojai, slaugytojai ir kiti sveikatos prie\u017ei\u016bros specialistai bendrauja su pacientu, gali \u017eenkliai \u012ftakoti paciento reakcij\u0105 \u012f lig\u0105 ir \u012f gydym\u0105. Taip pat kaip dirbdami su pacientais, glob\u0117jais ir \u0161eimomis, sveikatos psichologai gali dirbti ir su sveikatos prie\u017ei\u016bros specialistais. Sveikatos psichologija yra svarbi sveikatos prie\u017ei\u016bros specialist\u0173 mokymuose, stiprinant \u012f pacient\u0105 nukreipt\u0105 prie\u017ei\u016br\u0105, kas, savo ruo\u017etu, sustiprina savireguliacij\u0105 ir \u012fgalina pacientus kontroliuoti savo sveikat\u0105 ir geriau pasirinkti. Tai \u012ftraukia sveikatos prie\u017ei\u016bros specialist\u0173 bendravimo stiliaus tyrimus, ie\u0161kant geresnio atitikimo su paciento poreikiais, gerinant sveikatos prie\u017ei\u016bros i\u0161eitis. Pavyzd\u017eiui, \u012fvairiose \u0161alyse, akademini\u0173 ligonini\u0173 sveikatos psichologijos skyriuose, studentai medikai yra ruo\u0161iami tokiam bendravimui.<\/p>\n<p><strong>Sveikatos psicholog\u0173 pasiekiamumas <\/strong><\/p>\n<p>Jei savo darbe j\u016bs sprend\u017eiate auk\u0161\u010diau apra\u0161ytas problemas ir nor\u0117tum\u0117te informacijos apie naujausius pasiekimus \u0161ioje srityje, mes si\u016blome sekti m\u016bs\u0173 Praktin\u0117s sveikatos psichologijos blog\u0105. Taip pat, jei jums reikalinga praktin\u0117 pagalba, susisiekite su sveikatos psichologijos skyriumi savo \u0161alyje ir pasidom\u0117kite ar jie gal\u0117t\u0173 jums pad\u0117ti. Galite kreiptis ir d\u0117l trump\u0173 atsakym\u0173 \u012f klausimus ir d\u0117l bendradarbiavimo \u012fvairiuose sveikatos stiprinimo projektuose.<\/p>\n<p><em>Translated by: Antanas Zigmantas Go\u0161tautas<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Karen Morgan, Perdana University Royal College of Surgeons in Ireland Medical School, Kuala Lumpur, Malaysia and Robbert Sanderman, University of Groningen and Health and Technology University of Twente, The Netherlands. What is practical about health psychology? Health psychology is a [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":724,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_et_pb_use_builder":"","_et_pb_old_content":"","_et_gb_content_width":"","_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_uf_show_specific_survey":0,"_uf_disable_surveys":false,"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[],"class_list":["post-709","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-interventions"],"translation":{"provider":"WPGlobus","version":"3.0.2","language":"lt","enabled_languages":["en","id","my","bg","zh","hr","cz","da","de","es","fr","gr","he","it","ja","kr","lv","lt","hu","nl","no","pl","pt","ro","ru","sk","fi","sv","tr","uk"],"languages":{"en":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"id":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"my":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"bg":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"zh":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"hr":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"cz":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"da":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"de":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"es":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"fr":{"title":false,"content":true,"excerpt":false},"gr":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"he":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"it":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"ja":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"kr":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"lv":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"lt":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"hu":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"nl":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"no":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"pl":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"pt":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"ro":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"ru":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"sk":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"fi":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"sv":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"tr":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"uk":{"title":true,"content":true,"excerpt":false}}},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/709","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=709"}],"version-history":[{"count":17,"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/709\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":4641,"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/709\/revisions\/4641"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/724"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=709"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=709"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=709"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}