{"id":652,"date":"2017-05-01T02:26:13","date_gmt":"2017-05-01T02:26:13","guid":{"rendered":"http:\/\/practicalhealthpsychology.com\/?p=652"},"modified":"2025-11-04T14:46:13","modified_gmt":"2025-11-04T14:46:13","slug":"harnessing-your-imagination-using-the-power-of-mental-imagery-to-change-health-behaviour","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/2017\/05\/harnessing-your-imagination-using-the-power-of-mental-imagery-to-change-health-behaviour\/","title":{"rendered":"Pasinaudokite savo vaizduote: vaizduot\u0117s panaudojimas sveikatos elgesio keitimui"},"content":{"rendered":"<p><strong>Martin S. Hagger, Curtin University, Australia and University of Jyv\u00e4skyl\u00e4, Finland and Dominic Conroy, Birkbeck University of London, UK<\/strong><\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p><strong>Kas yra vaizduot\u0117?<\/strong><\/p>\n<p>Paprastai \u017emon\u0117s pasi\u017eymi pakankamai gera vaizduote, pavyzd\u017eiui, \u017emon\u0117s da\u017enai savo b\u016bsimus veiksmus, ar veiksm\u0173 sek\u0105 \u012fsivaizduoja i\u0161 anksto arba svajoja apie fantastines galimybes. Tokios \u012fsivaizduojamos situacijos yra nestrukt\u016bruotos ir nevaldomos. Psichologai tyrin\u0117jo vaizduot\u0117s paj\u0117gum\u0173 panaudojim\u0105 kaip <a href=\"http:\/\/psycnet.apa.org\/?&amp;fa=main.doiLanding&amp;doi=10.1037\/0003-066X.53.4.429\">b\u016bd\u0105 pagerinti \u017emoni\u0173 geb\u0117jim\u0105, pasiekti norim\u0173 tiksl\u0173 ar rezultat\u0173.<\/a><\/p>\n<p><!--more--><\/p>\n<p>Vaizduot\u0117 \u2013 yra bendras terminas, psicholog\u0173 naudojamas apra\u0161yti strategijas, kurios \u017emoni\u0173 vaizduot\u0119 panaudoja elgesio, siekian\u010dio tikslo, motyvacijos stiprinimui. Yra keletas skirting\u0173, vaizduot\u0119 stiprinan\u010di\u0173 metod\u0173. Da\u017enai naudojami paties asmens arba praktikuojan\u010dio specialisto, vedami pratimai, kuriuose \u017emogus paprastai arba ry\u0161kiais vaizdiniais (vizualizacija), \u012fsivaizduoja s\u0117kmingai siekiantys savo tiksl\u0173 tikrov\u0117je arba \u012fsivaizduoja poj\u016b\u010dius, emocijas ir pasekmes, kurias jie patirt\u0173 tikrov\u0117je norimoje veikloje. Pavyzd\u017eiui, \u017emogus, norintis mesti r\u016bkyti, gali \u012fsivaizduoti \u017eingsnius, kuriuos jam reik\u0117t\u0173 \u017eengti, kad \u012fveikt\u0173 situacijas, susidaran\u010dias d\u0117l potraukio cigaret\u0117ms. Vaizduot\u0117s panaudojimas, sustiprina motyvacij\u0105 ateityje, tikrov\u0117je atlikti norimus veiksmus. Tai yra b\u016bdas sustiprinti pasiruo\u0161im\u0105 s\u0117kmingam elgesio atlikimui ir tikslo pasiekimui tikrov\u0117je.<\/p>\n<p><a href=\"http:\/\/www.tandfonline.com\/doi\/abs\/10.1080\/08870446.2013.843685\">Vaizduot\u0117 gali sustiprinti asmens pasitik\u0117jim\u0105 veikti specifin\u0117se situacijose<\/a>, \u017einom\u0105 kaip saviveiksmingumas (<em>self-efficacy)<\/em>. Auk\u0161tesnio lygmens pasitik\u0117jimas sustiprina asmens motyvacij\u0105 ar <em>ketinim\u0105<\/em> atitinkamai elgtis ateityje ir padeda \u012fveikti bet kokias i\u0161kylan\u010dias kli\u016btis ar sunkinan\u010dias aplinkybes. Pavyzd\u017eiui, \u012fsivaizduojant s\u0117kming\u0105 i\u0161vengim\u0105 gerti sald\u017eius g\u0117rimus per pertraukas ir galim\u0173 sunkum\u0173 \u012fveikim\u0105, toki\u0173 kaip ma\u017eai cukraus turin\u010di\u0173 g\u0117rim\u0173 suradimas tro\u0161kulio numal\u0161inimui. Toks pratimas gali padidinti pasitik\u0117jim\u0105 savo geb\u0117jimu laikytis dietos \u017emogui, kuriam to reikia. Asmuo, \u012fsivaizduojantis, kad jis elgiasi s\u0117kmingai, i\u0161 tikro kuria sau sektin\u0105 pavyzd\u012f, modeliuoja save pat\u012f!<\/p>\n<p><strong>Kaip vaizduot\u0117 panaudojama?<\/strong><\/p>\n<p>Nors vaizduot\u0117s yra keletas tip\u0173 (pvz. valdoma vaizduot\u0117, simuliacijos), yra keli, visiems b\u016bdingi svarb\u016bs elementai. Vaizduot\u0117s u\u017esi\u0117mimas, atliekamas pratimo forma, kurio metu asmuo sukuria mintyse atlikdamas norim\u0105 veiksm\u0105, vidin\u012f dinamin\u012f sav\u0119s \u012fvaizd\u012f. Pratimo metu asmuo \u012fsivaizduoja (vizualizuoja) veiksmus, tarsi jie vykt\u0173 \u201crealiame laike\u201d ir galimai tiksliau, atkreipdamas d\u0117mes\u012f \u012f svarbias detales, bando \u012fsivaizduoti kaip jis jaust\u0173si tikrov\u0117je. Kai kuriais atvejais, asmens gali b\u016bti pra\u0161oma \u012fsivaizduoti pasiekt\u0105 tiksl\u0105, galutin\u012f rezultat\u0105 ir susieti tai su teigiamomis emocijomis. Vaizduot\u0117 gali b\u016bti valdoma paties asmens arba padedant pagalbininkui, kuris vadovauja ir nukreipia vaizduot\u0117s pratim\u0105. Pagalbininkas neb\u016btinai turi b\u016bti psichologijos specialistas, ta\u010diau patyrimas, vedant vaizduot\u0117s pratimus yra svarbus. Vaizduot\u0117s pratimai gali b\u016bti atlikti ir grup\u0117se, kuriose dalyviai \u012fsivaizduoja savo asmeni\u0161kus scenarijus, paprastai vadovaujant vienam pagalbininkui.<\/p>\n<p><strong>Ar tai veikia?<\/strong><\/p>\n<p>Vaizduot\u0117 gali b\u016bti naudojama skatinti motyvacij\u0105 ir pasitik\u0117jim\u0105 sveikatos elgesio formavime. Tyrimai parod\u0117, kad pagalba \u017emon\u0117ms \u012fsivaizduoti (vizualizuoti) \u017eingsnius, kuriuos reikia \u017eengti, norint pasiekti sveikatos elges\u012f, padeda i\u0161ugdyti motyvacij\u0105 ir paskatinti aktyvesn\u012f dalyvavim\u0105. Vaizduot\u0117 gali b\u016bti naudinga ma\u017einant <a href=\"http:\/\/onlinelibrary.wiley.com\/doi\/10.1111\/bjhp.12133\/abstract\">alkoholio vartojim\u0105<\/a>, <a href=\"http:\/\/journals.humankinetics.com\/doi\/10.1123\/japa.19.2.137\">didinant fizin\u012f aktyvum\u0105<\/a>, <a href=\"http:\/\/www.tandfonline.com\/doi\/abs\/10.1080\/08870441003703218\">skatinant sveik\u0105 mityb\u0105<\/a>, ir<a href=\"http:\/\/onlinelibrary.wiley.com\/doi\/10.1111\/j.1547-5069.2005.00042.x\/abstract\"> metant r\u016bkyti<\/a>. Vaizduot\u0117 taip pat gali b\u016bti naudinga, naudojant j\u0105 <a href=\"http:\/\/onlinelibrary.wiley.com\/doi\/10.1111\/j.2044-8287.2010.02011.x\/abstract\">kartu su kitais elgesio keitimo metodais, tokiais kaip veiklos planavimas ar \u201cjei-tai\u201d (\u2018if-then\u2019) planais<\/a> (t.y., planavimas kada, kur ir kaip veikti), \u017er. Gollwitzer blogo straipsn\u012f. Neseniai mes atlikome <a href=\"https:\/\/osf.io\/preprints\/psyarxiv\/d4fjv\">tyrim\u0173, naudojan\u010di\u0173 vaizduot\u0119 sveikatos elgesio keitimui, ap\u017evalg\u0105<\/a> ir nustat\u0117me, kad vaizduot\u0117s strategijos yra efektyvios, ypa\u010d panaudojus kartotinai ir kai \u017emon\u0117ms yra pateikiamos tikslios instrukcijos, kaip atlikti vaizduot\u0117s pratimus.<\/p>\n<p><strong>Praktin\u0117s rekomendacijos<\/strong><\/p>\n<p>Vaizduot\u0117s u\u017esi\u0117mimai yra santykinai paprastas, nesud\u0117tingas, nebrangus metodas motyvacijai ir pasitik\u0117jimui stiprinti, kei\u010diant sveikatos elges\u012f. Mes paruo\u0161\u0117me kelet\u0105 pasi\u016blym\u0173 sveikatos praktikams apie vaizduot\u0117s u\u017esi\u0117mim\u0173 pagrindines charakteristikas ir atlikimo aplinkybes:<\/p>\n<p><strong>Tikslin\u0117 auditorija<\/strong>. Vaizduot\u0117s u\u017esi\u0117mimai daugiausiai tinka \u017emon\u0117ms, kurie nors kiek domisi savo elgesio keitimu, daugiau nei \u017emon\u0117ms, kurie nesuinteresuoti arba niekada negalvojo apie elgesio keitim\u0105. Da\u017enai svarbu, kad jie tur\u0117t\u0173 kok\u012f nors sveikatos tiksl\u0105 (pvz. 20 min. b\u0117giojimas be sustojimo).<\/p>\n<p><strong>Vaizduot\u0117s \u201cpratimai\u201d<\/strong>. Vaizduot\u0117s u\u017esi\u0117mimai tur\u0117t\u0173 b\u016bti atliekami kaip \u201cpratimai\u201d, kuri\u0173 metu asmuo atlieka \u012fsivaizduojamus veiksmus. Pratimas tur\u0117t\u0173 b\u016bti atliekamas ramioje, patogioje vietoje, niekieno netrukdomas.<\/p>\n<p><strong>Vaizduot\u0117s u\u017esi\u0117mim\u0173 vedimas<\/strong>. \u017dmon\u0117ms, kurie vaizduot\u0117s u\u017esi\u0117mimuose yra \u201cnaujokai\u201d patariama tur\u0117ti pagalbinink\u0105 ar bent jau ai\u0161kias instrukcijas, kaip atlikti vaizduot\u0117s pratimus. Labiau patyr\u0119 asmenys gali atlikti vaizduot\u0117s pratimus patys (\u201csavipagalba\u201d). Vaizduot\u0117s u\u017esi\u0117mim\u0173 plano ir priminim\u0173 (pvz. mobilaus tel. \u017dinut\u0117s) paruo\u0161imas gali b\u016bti naudingas padedant prisiminti vaizduot\u0117s pratimus.<\/p>\n<p><strong>Trukm\u0117<\/strong>. Vaizduot\u0117s pratimai gali b\u016bti atliekami labai trumpai, gal net ma\u017eiau nei 5 minutes, bet ilgiau atliekami vaizduot\u0117s pratimai gali b\u016bti efektyvesni, labiau \u012fsimintini ir ry\u0161kesni.<\/p>\n<p><strong>Turinys<\/strong>. Asmuo, kuris nori pakeisti savo elges\u012f u\u017esi\u0117mimo pratimuose gali \u012fsivaizduoti \u017eingsnius, reikalingus atlikti tam tikram elgesiui, tame laike ir vietoje, kur galimai tas veiksmas bus atliktas tikrov\u0117je. Jiems galima patarti patiems \u012fsivaizduoti susid\u016brim\u0105 su kli\u016btimis, trukdan\u010dioms atlikti norimus veiksmus vizualizuoti kaip jas \u012fveikti. Pavyzd\u017eiui, asmuo, kuris nori padidinti savo fizin\u012f aktyvum\u0105 (pvz. greitas \u0117jimas) gali praleisti penkias minutes s\u0117dimoje ar gulimoje pad\u0117tyje, \u012fsivaizduodami kaip jie gal\u0117t\u0173 \u012fterpti papildom\u0105 vaik\u0161\u010diojim\u0105 \u012f savo kasdien\u0119 rutin\u0105 ir \u012fsivaizduoti, kad jie tai daro tikrov\u0117je.<\/p>\n<p>Praktikams, norintiems su\u017einoti daugiau, rekomenduojame perskaityti <a href=\"https:\/\/osf.io\/preprints\/psyarxiv\/7q65p\">neseniai i\u0161leist\u0105 vadov\u0105 apie vaizduot\u0117s panaudojim\u0105 elgesio keitimui. <\/a><\/p>\n<p><em>Translated by: Antanas Go\u0161tautas<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Martin S. Hagger, Curtin University, Australia and University of Jyv\u00e4skyl\u00e4, Finland and Dominic Conroy, Birkbeck University of London, UK What is mental imagery? People are usually quite good at imagining things. For example, people often act out future actions or [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":653,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_et_pb_use_builder":"","_et_pb_old_content":"","_et_gb_content_width":"","_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_uf_show_specific_survey":0,"_uf_disable_surveys":false,"footnotes":""},"categories":[13,18,16],"tags":[],"class_list":["post-652","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-interventions","category-mental-imagery","category-planning"],"translation":{"provider":"WPGlobus","version":"3.0.2","language":"lt","enabled_languages":["en","id","my","bg","zh","hr","cz","da","de","es","fr","gr","he","it","ja","kr","lv","lt","hu","nl","no","pl","pt","ro","ru","sk","fi","sv","tr","uk"],"languages":{"en":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"id":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"my":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"bg":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"zh":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"hr":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"cz":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"da":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"de":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"es":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"fr":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"gr":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"he":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"it":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"ja":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"kr":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"lv":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"lt":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"hu":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"nl":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"no":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"pl":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"pt":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"ro":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"ru":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"sk":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"fi":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"sv":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"tr":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"uk":{"title":true,"content":true,"excerpt":false}}},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/652","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=652"}],"version-history":[{"count":12,"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/652\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":4644,"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/652\/revisions\/4644"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/653"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=652"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=652"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=652"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}