{"id":609,"date":"2017-03-28T05:22:28","date_gmt":"2017-03-28T05:22:28","guid":{"rendered":"http:\/\/practicalhealthpsychology.com\/?p=609"},"modified":"2025-11-04T14:48:02","modified_gmt":"2025-11-04T14:48:02","slug":"fear-is-a-bad-counselor","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/2017\/03\/fear-is-a-bad-counselor\/","title":{"rendered":"Baim\u0117 \u2013 blogas patar\u0117jas"},"content":{"rendered":"

Dr Gjalt-Jorn Peters, Open University, Netherlands<\/strong><\/p>\n

 <\/p>\n

Baim\u0117s suk\u0117limas yra da\u017enai naudojama elgesio keitimo strategija. Pavyzd\u017eiui, gr\u0117sm\u0119 ir baim\u0119 keliantys pie\u0161iniai ant tabako pakuot\u0117s<\/a>, priemon\u0117s skatinan\u010dios saugos dir\u017e\u0173 panaudojim\u0105<\/a> ar atbaidan\u010dios nuo narkotini\u0173 med\u017eiag\u0173 vartojimo.<\/a> Nepaisant \u0161i\u0173 populiari\u0173 ir paplitusi\u0173, baim\u0119 kelian\u010di\u0173, metod\u0173 panaudojimo, tyr\u0117jai teigia, kad jie n\u0117ra geriausias b\u016bdas elgesio keitimui, \u017eini\u0173 gausinimui ar \u017emoni\u0173 mokymui.<\/p>\n

Kod\u0117l taip gal\u0117t\u0173 b\u016bti? Ar netur\u0117t\u0173 \u017emon\u0117s savaime bijoti dalyk\u0173, galin\u010di\u0173 pakenkti j\u0173 sveikatai? Tikriausiai, nei vienas \u017emogus, \u017einantis netinkamo elgesio rizik\u0105, netur\u0117t\u0173 r\u016bkyti, vairuoti neprisiseg\u0119s saugos dir\u017eo ar vartoti metamfetamin\u0105. Yra ne visi\u0161kai taip…<\/p>\n

 <\/p>\n

<\/p>\n

G\u0105sdinimo taktika<\/strong><\/p>\n

Viena i\u0161 prie\u017eas\u010di\u0173 kod\u0117l visuomen\u0117s sveikatos renginiuose, g\u0105sdinimo taktika atrodo tinkama \u2013 yra \u017emoni\u0173 \u012fsitikinimas, jog jie \u017eino ir supranta kit\u0173 \u017emoni\u0173 elgesio motyvus. \u017dmon\u0117s mano, kad tai, kas juos<\/em> apsaugo nuo pavojingo elgesio, yra tas pats, kas nuo t\u0173 pa\u010di\u0173 dalyk\u0173 apsaugo ir kitus \u017emones. \u201eJei tik \u017emon\u0117s \u017einot\u0173<\/em> kuo jie rizikuoja…\u201c<\/p>\n

\u017dinoma, daugelis sveikatai nepalanki\u0173 elgesio rizikos veiksni\u0173 yra nu\u0161vie\u010diami \u017einiasklaidoje, \u0161vietimo sistemoje ir socialiniuose tinkluose. Ar \u0161ios \u017einios nepasiekia rizikingai besielgian\u010di\u0173 \u017emoni\u0173? Gal \u0161ios \u017einios nepakankamai stiprios ar veiksmingos?<\/p>\n

Manoma, kad kuo stipresn\u0117 ar labiau bauginanti \u017einia \u2013 tuo daugiau ji paveikia asmens pasiprie\u0161inim\u0105, parodo rizikingo elgesio pavojingum\u0105 ir priver\u010dia gerokai pagalvoti, prie\u0161 i\u0161bandant cigaret\u0119 ar metamfetamin\u0105. \u00a0I\u0161 tikr\u0173j\u0173, tai ir b\u016bt\u0173 da\u017enas populiarus atsakymas<\/a>, jei paklausti ne specialisto<\/a>, \u00a0kas j\u012f atgrasint\u0173 nuo sveikat\u0105 \u017eeid\u017eian\u010dio elgesio.<\/p>\n

Ta\u010diau mes \u017einome, kad tokia savistaba yra su tr\u016bkumais<\/a>: \u017emon\u0117s ne visada suvokia tikr\u0105sias savo elgesio prie\u017eastis. Rizikos grup\u0117je esan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 pasiteiravimas apie j\u0173 elgesio prie\u017eastis ir bendradarbiavimas, yra b\u016btini s\u0117kmingam elgesio pakeitimui. Ta\u010diau, \u017emon\u0117s i\u0161 visuomen\u0117s, n\u0117ra<\/em> elgesio keitimo ekspertai ir tokia atsakomyb\u0117 jiems netur\u0117t\u0173 b\u016bti u\u017ekrauta.<\/p>\n

Kita bauginan\u010di\u0173 prane\u0161im\u0173 populiarumo prie\u017eastis yra suvoktos<\/em> alternatyvos nebuvimas. Ne visi prevencinio poveikio program\u0173 k\u016br\u0117jai ir reklamos agent\u016bros yra susipa\u017ein\u0119 su profesiniais, prevencinio poveikio nurodymais, tokiais kaip \u201eIntervencij\u0173 \u017eem\u0117lapis<\/a>\u201c ar elgesio keitimo metod\u0173 apra\u0161ais<\/a>, kurie \u0161iuo metu yra prieinami.<\/p>\n

Suprantama, kad prevencinio poveikio k\u016br\u0117jai, da\u017enai naudoja baim\u0119 ir grasinimus, sveikatos stiprinimo veikloje. Tai yra paprasta, lengvai \u012fvykdoma priemon\u0117, pagr\u012fsta \u017emoni\u0173 \u201esveika nuovoka\u201c. Tad, kod\u0117l tai yra problema?<\/p>\n

\u00a0<\/strong><\/p>\n

I\u0161 baim\u0117s nieko \u2013 apart baim\u0117s<\/strong><\/p>\n

 <\/p>\n

Problem\u0105 sudaro tai, kad \u017emon\u0117s ne visada elgiasi racionaliai, o evoliucija \u017emogaus nesuplanavo daugeliui veikl\u0173, kurias reikia vykdyti dabar. Bent vienas, daugeliui b\u016bdingas dalykas, yra savo teigiamo \u012fvaizd\u017eio palaikymas, \u201esavo veido i\u0161saugojimas\u201c. Vienas i\u0161 b\u016bd\u0173 tai pasiekti yra i\u0161kreipti tikrovi\u0161k\u0105 savo paties suvokim\u0105.<\/p>\n

Daugelis domisi informacija apie veiksnius, kelian\u010dius rizik\u0105 sveikatai, ta\u010diau, jei aplinkyb\u0117s yra nepalankios, asmuo gali nesutikti ir atmesti jam svarbi\u0105 informacij\u0105. Jei persp\u0117si asmen\u012f, kad jis netur\u0117t\u0173 valgyti \u201e\u017ealio\u201c vi\u0161\u010diuko, jis tikriausiai taip ir padarys. Sunkiau paveikti sud\u0117tingesn\u012f asmens elges\u012f, \u012f kur\u012f jis pats yra \u012fsitrauk\u0119s, ir kurio prie\u017eastys ir pasekm\u0117s n\u0117ra akivaizd\u017eios. Tada \u012fsijungia teigiamo savo \u012fvaizd\u017eio i\u0161saugojimo mechanizmas.<\/p>\n

\u017dinoma, kad mesti r\u016bkyti yra sunku: i\u0161 tikr\u0173j\u0173, daugelis r\u016bkan\u010di\u0173j\u0173 nori mesti<\/a>, bet nepaj\u0117gia, nors suvokia r\u016bkymo gr\u0117sm\u0119 sveikatai. Tada kyla pavojus teigiamo savo paties \u012fvaizd\u017eio i\u0161saugojimui. Toks elgesys n\u0117ra lengvas \u2013 sukelti sav\u0119s destrukcij\u0105, tuo pa\u010diu visi\u0161kai suvokiant tokio elgesio gr\u0117sm\u0119. Tokiu atveju, \u017emon\u0117s turi b\u016bd\u0105 paveikti save, – suma\u017einti \u017einojim\u0105 apie netinkamo elgesio rizik\u0105. Jei asmuo n\u0117ra \u012fsitikin\u0119s, kad galima i\u0161vengti gr\u0117sm\u0117s, stengdamasis i\u0161saugoti teigiam\u0105 savo \u012fvaizd\u012f, jis elgiasi gynybi\u0161kai: sumenkina galim\u0105 rizik\u0105 arba pervertina save. Pavyzd\u017eiui, r\u016bkalius gali pasakyti, kad jo mo\u010diut\u0117 r\u016bk\u0117 du pakelius per dien\u0105, 40 met\u0173 ir vis dar yra stipri (\u201er\u016bkymas n\u0117ra toks pavojingas\u201c); jam r\u016bkymas nekenkia (\u201ea\u0161 esu stiprios sveikatos\u201c). Tokios gynimosi (apsaugin\u0117s) reakcijos, padeda \u017emon\u0117ms palaikyti teigiam\u0105 sav\u0119s \u012fvaizd\u012f ir toliau elgtis rizikingai.<\/p>\n

\u0160ie rei\u0161kiniai tyrin\u0117jami daugiau nei 60 met\u0173<\/a>. Ta\u010diau svarstoma problema ir toliau lieka prie\u0161taringa. M\u016bs\u0173 tyr\u0117j\u0173 grup\u0117 kriti\u0161kai \u012fvertino visus \u0161ios srities tyrimus<\/a>. Radome, kad keliose studijose, grasinan\u010dios komunikacijos, buvo \u012fvertintos kaip veiksmingos, o kitose studijose (atitinkan\u010diose psichologijos teorijas) \u2013 kaip neveiksmingos.<\/p>\n

Literat\u016bros ap\u017evalgoje mes radome, kad baim\u0117s skatinimas prisid\u0117jo prie elgesio keitimo tik tais atvejais, kai veik\u0117 kartu su asmens pasitik\u0117jimu savo j\u0117gomis pa\u0161alinti gr\u0117sm\u0119. Kitaip tariant, grasinimai tur\u0117jo prasm\u0119 tik tada, kai \u017emon\u0117s galvojo, kad jie yra paj\u0117g\u016bs i\u0161vengti gr\u0117sm\u0117s. Kai \u017emon\u0117s nepasitik\u0117jo savo paj\u0117gumu pakeisti elges\u012f ir i\u0161vengti gr\u0117sm\u0117s, o vis tiek buvo bauginami, baim\u0119 skatinan\u010dios \u017einut\u0117s, ne tik buvo neveiksmingos, bet kartais tur\u0117jo ir neigiam\u0173 pasekmi\u0173.<\/p>\n

Jei grasinimai ar prie\u0161taravimai nepadeda veiksmingai pakeisti \u017emoni\u0173 rizikingo elgesio \u2013 tai k\u0105 daryti?<\/p>\n

\u00a0<\/strong><\/p>\n

Praktin\u0117s rekomendacijos <\/strong><\/p>\n