{"id":1338,"date":"2019-07-16T12:17:46","date_gmt":"2019-07-16T12:17:46","guid":{"rendered":"http:\/\/practicalhealthpsychology.com\/?p=1338"},"modified":"2025-11-04T14:26:52","modified_gmt":"2025-11-04T14:26:52","slug":"self-efficacy-the-can-do-belief-that-lets-people-change-their-lifestyles","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/2019\/07\/self-efficacy-the-can-do-belief-that-lets-people-change-their-lifestyles\/","title":{"rendered":"Saviveiksmingumas: tik\u0117jimas, kad \u017emon\u0117s gali pakeisti savo gyvenimo b\u016bd\u0105"},"content":{"rendered":"<p>By Ralf Schwarzer, Freie Universit\u00e4t Berlin, Germany and SWPS University of Social Sciences and Humanities, Poland<\/p>\n<p>Elgesio keitimas da\u017enai gali b\u016bti pageidautinas, ta\u010diau sud\u0117tingas veiksmas. Pavyzd\u017eiui, nor\u0117dami mesti r\u016bkyti, sveikai maitintis ar laikytis fizinio kr\u016bvio tvarkara\u0161\u010dio turite sutelkti motyvacij\u0105, pastangas ir atkaklum\u0105. Nors daugelis psichologini\u0173 veiksni\u0173 turi vaidmen\u012f siekiant elgesio poky\u010di\u0173, <a href=\"http:\/\/www.uky.edu\/~eushe2\/Pajares\/self-efficacy.html\">saviveiksmingumas<\/a><u> (self efficacy) <\/u>yra vienas svarbiausi\u0173.<\/p>\n<p><strong>Kas tai yra saviveiksmingumas ir k\u0105 jis daro?<\/strong><\/p>\n<p>Ar kada nors buvo sunku susilaikyti nuo alkoholio vartojimo, kai vakarieniaujate ne namie? Nors ir manote, kad susilaikymas nuo alkoholio yra teisingas veiksmas, gali b\u016bti sunku tai kontroliuoti. \u0160is sunkumo jausmas rodo, kad pas jus \u017eemas saviveiksmingumas susilaikyti nuo alkoholio vartojimo. Saviveiksmingumas &#8211; tai kiekis asmenin\u0117s kontrol\u0117s, kuri\u0105 mes tikim\u0117s tur\u0117ti elgesio sud\u0117tingose situacijose metu. Tai yra optimistinis tik\u0117jimas m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 geb\u0117jimais spr\u0119sti naujus ar sunkius i\u0161\u0161\u016bkius. Jei turime tvirt\u0105 \u012fsitikinim\u0105, kad galime puikiai atlikti b\u016bsim\u0105 u\u017eduot\u012f (t. y. turime auk\u0161t\u0105 saviveiksmingum\u0105), tik\u0117tina, kad ir eisime to tikslo link. Jei mes esame \u012fsitikin\u0119, kad galime \u012fveikti art\u0117jan\u010di\u0105 gr\u0117sm\u0119 ar i\u0161\u0161\u016bk\u012f (pvz., egzamin\u0105), tada mes labiau link\u0119 pasitikti gr\u0117sm\u0119, nei jos vengti. Prie\u0161ingai, jei tur\u0117tume abejoni\u0173 d\u0117l sav\u0119s (t. y. \u017eemas saviveiksmingumas), gali b\u016bti, kad dvejosime veikti. Taigi, saviveiksmingumas lydi elgesio poky\u010dius ir palaiko optimal\u0173 funkcionavim\u0105.<\/p>\n<p><strong>K\u0105 rodo sveikatos elgesio poky\u010di\u0173 tyrimai?<\/strong><\/p>\n<p><a href=\"http:\/\/journals.sagepub.com\/doi\/abs\/10.1177\/109019818601300108\">Ap\u017evalgose<\/a> nurodoma, kad auk\u0161tas saviveiksmingumas turi s\u0105sajas su keletu svarbi\u0173 sveikatos elgesi\u0173, tame tarpe metimu r\u016bkyti, svorio kontrole, kontracepcija, piktnaud\u017eiavimu alkoholiu, <u>vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173 vartojimu,<\/u> <a href=\"https:\/\/link.springer.com\/article\/10.1007%2Fs12529-016-9605-4\">dant\u0173 si\u016bl\u0173 vartojimu<\/a><u>, <\/u>ir treniruot\u0117mis. Taip pat, intervencij\u0173 tyrimai parod\u0117, kad saviveiksmingumo padidinimas veda \u012f\u00a0 geresnio elgesio poky\u010dius (pvz. <a href=\"https:\/\/academic.oup.com\/her\/article\/22\/5\/630\/566523\">dietos elgesio<\/a> ir fizinio aktyvumo). Vertinant \u0161iuos tyrimus kartu, matome, kad asmenims reikalingas tam tikras kiekis saviveiksmingumo, kad jie gal\u0117t\u0173 u\u017esiimti svarbiu sveikatai elgesiu ir pasiekti norim\u0173 rezultat\u0173 (pvz. <a href=\"https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pmc\/articles\/PMC3726181\/\">svorio metimas<\/a><u>)<\/u>.<\/p>\n<p>Kadangi saviveiksmingumas yra akivaizd\u017eiai svarbus, lydint \u017emones link elgsenos poky\u010di\u0173, i\u0161lieka du pagrindiniai klausimai: Kaip mes galime pasakyti, ar kas nors turi auk\u0161t\u0105 ar \u017eem\u0105 saviveiksmingum\u0105? Ir k\u0105 galime padaryti, kad padidintume saviveiksmingum\u0105, kai jis yra \u017eemas?<\/p>\n<p><strong>Kaip galime \u012fvertinti saviveiksmingumo lyg\u012f?<\/strong><\/p>\n<p>Da\u017eniausias b\u016bdas yra papra\u0161yti asmen\u0173 patvirtinti tam tikrus parei\u0161kimus. Si\u016bloma elgsenos saviveiksmingumo <strong>vertinimo<\/strong> taisykl\u0117 yra: \u201eEsu \u012fsitikin\u0119s, kad galiu &#8230; (<em>atlikti veiksm\u0105<\/em>), net jei &#8230; (<em>kli\u016btis<\/em>)\u201c.\u00a0 Saviveiksmingumo pavyzdys: \u201eEsu \u012fsitikin\u0119s, kad galiu praleisti desertus, net jei mano \u0161eima ir toliau juos valgo.\u201c Saviveiksmingumo skal\u0117s buvo sukurtos vis\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 sveikatos elgsenai matuoti. <a href=\"http:\/\/userpage.fu-berlin.de\/~health\/healself.pdf\">\u010cia<\/a> ir <a href=\"http:\/\/www.psyc.de\/hapascales.pdf\">\u010dia<\/a> \u00a0rasite kelet\u0105 trump\u0173 skali\u0173, leid\u017eian\u010di\u0173 \u012fvertinti mitybos, fizinio kr\u016bvio, apsaugos nuo saul\u0117s naudojimo, dant\u0173 si\u016bl\u0173 naudojimo, rank\u0173 higienos ir alkoholio vartojimo saviveiksmingum\u0105. Vertinant saviveiksmingum\u0105, svarbu pa\u017eym\u0117ti, kad \u017eemas saviveiksmingumas vieno elgesio atveju nerei\u0161kia \u017eemo saviveiksmingumo kitokiam elgesiui. Tod\u0117l saviveiksmingumas turi b\u016bti vertinamas atsi\u017evelgiant \u012f konkret\u0173 elges\u012f.<\/p>\n<p><strong>Kaip galime padidinti saviveiksmingum\u0105?<\/strong><\/p>\n<p>Dauguma intervencij\u0173, skirt\u0173 pagerinti saviveiksmingum\u0105, yra susijusios su <a href=\"http:\/\/reflectd.co\/2014\/01\/20\/self-efficacy-beliefs\/\">keturiais informacijos \u0161altiniais<\/a>, kurie suformuoja hierarchij\u0105. Pirmiausia, \u0161ios hierarchijos vir\u0161uje, saviveiksmingumo \u012fsitikinimai gali b\u016bti pagerinti per asmeninius pasiekimus. Kad paskatintum\u0117te \u0161ias meistri\u0161kumo patirtis, galite pasi\u016blyti klientams atlikti ma\u017eus veiksmus, kurie, tik\u0117tina, bus s\u0117kmingai pasiekti. Tada galite pateikti pozityv\u0173 gr\u012f\u017etam\u0105j\u012f ry\u0161\u012f, kad sustiprintum\u0117te \u0161i\u0105 meistri\u0161kumo patirt\u012f, ir paskatinti asmen\u012f \u012fveikti ir kitus sud\u0117tingesnius veiksmus. Tokios graduojamos u\u017eduotys gali b\u016bti naudingos klinikin\u0117je aplinkoje, tokioje kaip fizioterapija (pvz., laipsni\u0161kas balanso ir j\u0117gos pratim\u0173 progresavimas) arba kognityvin\u0117 elgsenos terapija fobijoms.<\/p>\n<p>Antrasis saviveiksmingumo \u0161altinis yra netiesiogin\u0117 patirtis arba kit\u0173 steb\u0117jimas. Kai \u017emon\u0117s mato kitus \u017emones (pana\u0161ius \u012f save) s\u0117kmingai suvald\u017eiusius sud\u0117ting\u0105 situacij\u0105, socialinis palyginimas ir elgesio imitacija gali sustiprinti saviveiksmingumo \u012fsitikinimus. \u012esivaizduokite, kad bandote mesti r\u016bkyti, bet j\u016bs\u0173 partneris negali mesti d\u0117l \u017eemo saviveiksmingumo. Tada pabandykite padidinti savo partnerio saviveiksmingum\u0105, \u017eengdami nedideliais \u017eingsniais, atskleisdami savo kli\u016btis ir pastangas, parodydami, kaip j\u016bs \u012fveikiate potraukio situacijas, i\u0161reik\u0161dami savo optimistinius \u012fsitikinimus ir pan. Tokiu b\u016bdu, kaip saviveiksmingumo ir atsiskleidimo pavyzdys j\u016bs galite \u012ftakoti j\u0173 elges\u012f: \u00a0galite stiprinti saviveiksmingum\u0105 kitame asmenyje, atvirai dalindamiesi b\u016bdais, kuriais atsispiriate potraukiui ir kaip suvaldote \u012fvairias sud\u0117tingas situacijas, kur pagundos atrodo did\u017eiul\u0117s.<\/p>\n<p>Tre\u010dias, ir ma\u017eiau veiksmingas b\u016bdas, tai saviveiksmingumo \u012fsitikinimai taip pat gali b\u016bti kei\u010diami verbaliniu \u012ftikin\u0117jimu. Pavyzd\u017eiui gal\u0117tum\u0117te nuraminti savo klientus, kad jie gali laikytis reikiamo naujo mitybos re\u017eimo nes turi tam reikaling\u0105 kompetencij\u0105 ir geb\u0117jim\u0105 planuoti. Arba, galite pasakyti asmeniui, kad jie turi tai, ko reikia, kad jiems visa j\u0173 veikla pasisekt\u0173. \u0160ie \u012ftikin\u0117jimo tipai gali sustiprinti saviveiksmingum\u0105, kad s\u0117kmingai \u012fgyvendint\u0173 konkre\u010di\u0105 u\u017eduot\u012f.<\/p>\n<p>Ketvirtas \u0161altinis, fiziologinio susijaudinimo suvokimas ir interpretavimas yra ma\u017eiau svarbus sveikatos elgsenos intervencijose. Vis d\u0117lto \u0161\u012f saviveiksmingumo \u0161altin\u012f galima b\u016bt\u0173 naudoti, ruo\u0161iant klientus galimam fiziologiniam diskomfortui pradedant naujus sveikatos elgesius (potraukis r\u016bkyti metimo metu, raumen\u0173 skausmai po treniruot\u0117s ir kt.), kas gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti suma\u017einti ankstyvus atkritimus.<\/p>\n<p>Apibendrinant, saviveiksmingumas yra prasmingas ir kei\u010diamas \u012fsitikinimas, kuris yra svarbus pradedant ir palaikant sveik\u0105 elges\u012f. Kai saviveiksmingumas yra \u017eemas, veiksm\u0173 \u0117mimasis jam padidinti gali pad\u0117ti \u017emon\u0117ms keisti savo elges\u012f.<\/p>\n<p><strong>Praktin\u0117s rekomendacijos:<\/strong><\/p>\n<ul>\n<li><strong>\u012evertinkite saviveiksmingum\u0105<\/strong>. Aptariant galim\u0105 sveikatos elgesio keitim\u0105 su pacientu ar klientu, \u012fvertinkite j\u0173 saviveiksmingum\u0105 galimam poky\u010diui. Tai galima padaryti naudojant klausimyn\u0105 arba klausiant apie j\u0173 pasitik\u0117jim\u0105 nauju elgesiu konkre\u010diose sud\u0117tingose situacijose.<\/li>\n<li><strong>\u012esiterpkite, kad padidintum\u0117te saviveiksmingum\u0105.<\/strong> Jei asmuo turi \u017eem\u0105 saviveiksmingum\u0105, pabandykite nukreipti \u012f vien\u0105 i\u0161 \u0161i\u0173 saviveiksmingumo efektyvumo \u0161altini\u0173, elgesio keitimo intervencijos metu:\n<ul>\n<li><strong>Skatinkite meistri\u0161kumo patirt\u012f.<\/strong> Dirbkite su asmeniu pad\u0117dami jiems strukt\u016brizuoti pastangas keistis, kad jie gal\u0117t\u0173 greitai ir da\u017enai pasiekti ma\u017e\u0173 s\u0117kmi\u0173 su nauju elgesiu.<\/li>\n<li><strong>Nustatykite netiesiogines patirtis.<\/strong> Naudokite adaptuotus kit\u0173 \u017emoni\u0173 atsiliepimus arba pad\u0117kite asmeniui identifikuoti pavyzdinius \u017emones (pana\u0161ius \u012f save), kurie s\u0117kmingai \u012fgyvendino nauj\u0105 elges\u012f.<\/li>\n<li><strong>\u012etikin\u0117kite.<\/strong> Leiskite asmeniui \u017einoti, kad tikite j\u0173 galimyb\u0117mis ir kad jie turi tai ko reikia poky\u010diams.<\/li>\n<\/ul>\n<\/li>\n<\/ul>\n<p>Vert\u0117 Antanas Go\u0161tautas<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>By Ralf Schwarzer, Freie Universit\u00e4t Berlin, Germany and SWPS University of Social Sciences and Humanities, Poland Changing behavior may often be desirable but difficult to do. For example, quitting smoking, eating healthily and sticking to a physical exercise regimen all [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":1361,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_et_pb_use_builder":"","_et_pb_old_content":"","_et_gb_content_width":"","_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_uf_show_specific_survey":0,"_uf_disable_surveys":false,"footnotes":""},"categories":[27,24],"tags":[],"class_list":["post-1338","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-motivation","category-self-regulation"],"translation":{"provider":"WPGlobus","version":"3.0.2","language":"lt","enabled_languages":["en","id","my","bg","zh","hr","cz","da","de","es","fr","gr","he","it","ja","kr","lv","lt","hu","nl","no","pl","pt","ro","ru","sk","fi","sv","tr","uk"],"languages":{"en":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"id":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"my":{"title":false,"content":true,"excerpt":false},"bg":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"zh":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"hr":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"cz":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"da":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"de":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"es":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"fr":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"gr":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"he":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"it":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"ja":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"kr":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"lv":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"lt":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"hu":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"nl":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"no":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"pl":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"pt":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"ro":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"ru":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"sk":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"fi":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"sv":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"tr":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"uk":{"title":true,"content":true,"excerpt":false}}},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1338","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1338"}],"version-history":[{"count":56,"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1338\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":4610,"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1338\/revisions\/4610"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1361"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1338"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1338"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1338"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}