{"id":1192,"date":"2019-01-14T12:59:00","date_gmt":"2019-01-14T12:59:00","guid":{"rendered":"http:\/\/practicalhealthpsychology.com\/?p=1192"},"modified":"2025-11-04T14:30:04","modified_gmt":"2025-11-04T14:30:04","slug":"positive-psychology-interventions-at-work","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/2019\/01\/positive-psychology-interventions-at-work\/","title":{"rendered":"Pozityvios psichologin\u0117s intervencijos darbe"},"content":{"rendered":"

By Alexandra Michel, Federal Institute for Occupational Health and Safety, Germany and Annekatrin Hoppe, <\/sup>Humboldt Universit\u00e4t, Germany<\/strong><\/p>\n

Didel\u0119 dal\u012f savo b\u016bdraus laiko darbuotojai praleid\u017eia darbe. Nenuostabu, kad reikalavim\u0173 suma\u017einimas bei i\u0161tekli\u0173 padidinimas (pvz. savaranki\u0161kumo, socialin\u0117s paramos, pasitik\u0117jimo savimi) darbe yra svarb\u016bs skatinant darbuotoj\u0173 darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyr\u0105, gerov\u0119 ir sveikat\u0105. Per pastaruosius kelerius metus tyrimuose nagrin\u0117jami ne tik b\u016bdai, kaip i\u0161taisyti neigiamus streso darbe padarinius, ta\u010diau ir b\u016bdai, kaip skatinti i\u0161teklius, siekiant pagerinti darbuotoj\u0173 gerov\u0119 darbe. Ypatingai pozityvi\u0173 psichologini\u0173 intervencij\u0173 darbo vietoje<\/a><\/u> yra naujiena profesin\u0117s sveikatos psichologijos srityje. Pozityvios psichologin\u0117s intervencijos sutelktos \u012f i\u0161tekli\u0173 k\u016brim\u0105 ir i\u0161tekli\u0173 praradimo prevencij\u0105, bei apima \u00a0veikl\u0105<\/a>,<\/u> kuria siekiama ugdyti teigiamus jausmus, elges\u012f ir suvokim\u0105. \u0160iame bloge mes i\u0161skiriame tris metodus, kurie gali pad\u0117ti darbuotojams kurti savo i\u0161teklius ir skatinti gerov\u0119 darbe.<\/p>\n

<\/p>\n

    \n
  1. Kaip galiu pamatyti, patirti ir vertinti teigiamus mano darbo aspektus? <\/em><\/strong>Kognityvin\u0117s strategijos, pvz., optimistinio m\u0105stymo praktika ir teigiam\u0173 darbo patir\u010di\u0173 \u012fvertinimas, gali pad\u0117ti darbuotojams kurti teigiamas emocijas ir jaustis geriau. M\u016bs\u0173 intervenciniame tyrime<\/a><\/u>, papra\u0161\u0117me slaugytoj\u0173 galvoti apie teigiam\u0105 ir prasming\u0105 \u012fvyk\u012f, kur\u012f jie patyr\u0117 darbe. Tai gal\u0117jo b\u016bti pozityvi s\u0105veika su pacientu, malonus pokalbis su kolega arba gydymo s\u0117km\u0117. Mes papra\u0161\u0117me slaugytoj\u0173 apm\u0105styti \u0161\u012f teigiam\u0105 \u012fvyk\u012f ir pasim\u0117gauti j\u0173 teigiama patirtimi. \u0160is penki\u0173 minu\u010di\u0173 pratimas, kartu su garsiniu palaikymu, buvo pakartotas de\u0161imt dien\u0173 i\u0161 eil\u0117s. Po intervencijos laikotarpio intervencin\u0117s grup\u0117s slaugytojai jaut\u0117 ma\u017eesn\u012f nuovarg\u012f ir emocin\u012f i\u0161sekim\u0105, nei slaugytojai kontrolin\u0117je grup\u0117je. Labiausiai pozityvaus m\u0105stymo pratimo naud\u0105 pajuto slaugytojai, turintys didel\u012f atsigavimo poreik\u012f, pvz. besijau\u010diantys itin ma\u017eai energingi.<\/li>\n
  2. Kaip darbo metu galiu \u012fgyti naujos energijos? Poilsio pertrauk\u0173 nauda.\u00a0<\/em><\/strong>Darbo u\u017eduotys gali i\u0161sunkti darbuotoj\u0173 energij\u0105, ko pas\u0117koje suma\u017e\u0117ja \u012fsitraukimas \u012f darb\u0105, sukelia i\u0161sekimo ir pervargimo jausm\u0105. Trumpos pertrauk\u0117l\u0117s leid\u017eia darbuotojams laikinai perkelti savo d\u0117mes\u012f nuo darbo u\u017eduo\u010di\u0173, kad i\u0161laikyt\u0173 ir pasisemt\u0173 naujos energijos. Mes suk\u016br\u0117me<\/a><\/u> dvi trumpas poilsio veiklas: simuliuojam\u0105 gamtos poveik\u012f (pvz., klausant gamtos gars\u0173, toki\u0173 kaip pauk\u0161\u010di\u0173 giesm\u0117s ar bang\u0173 m\u016b\u0161a); ir progresin\u0119 raumen\u0173 atpalaidavimo veikl\u0105. Toki\u0105 trump\u0105 pertrauk\u0105 klasifikuojame kaip \u201emikro-intervencij\u0105\u201c, kuri\u0105 galima atlikti darbo vietoje, bei kuri suteikia darbuotojui poils\u012f nuo darbo, kurios metu jie nukreipia d\u0117mes\u012f nuo darbo u\u017eduo\u010di\u0173. M\u016bs\u0173 tyrimo metu<\/u> darbuotojai buvo atsitiktinai priskirti arba gamtos poveikio arba progresinio raumen\u0173 atpalaidavimo s\u0105lygoms. Rezultatai rodo, kad abi \u0161ios trumpos kasdien\u0117s poilsio pertraukos, kurias galima lengvai \u012fvesti \u012f darbo dien\u0105, padidina darbuotoj\u0173 energij\u0105 ir suma\u017eina nuovarg\u012f per 10 darbo dien\u0173.<\/li>\n
  3. Kaip \u201eatsijungti\u201c nuo darbo ir rasti tinkam\u0105 pusiausvyr\u0105 tarp darbo ir asmeninio gyvenimo?\u00a0<\/em><\/strong>Darbuotojams, kurie laisvalaikiu galvoja apie darb\u0105, bei emoci\u0161kai susisieja su darbiniais klausimais, da\u017enai sunku atsitraukti ar s\u0105moningai \u201ei\u0161jungti\u201c darb\u0105. Tai gali suma\u017einti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyr\u0105. \u00a0Pagal rib\u0173 teorij\u0105<\/a><\/u>, suk\u016br\u0117me intervencij\u0105, kuri leid\u017eia darbuotojams rasti savo individual\u0173 b\u016bd\u0105 integruoti arba atskirti abi gyvenimo sritis. M\u016bs\u0173 internetin\u0117 intervencija<\/a><\/u> moko d\u0117mesingo \u012fsis\u0105moninimo (mindfulness) kaip pa\u017einimo ir emocinio atskyrimo strategijos. D\u0117mesingas \u012fsis\u0105moninimas<\/a><\/u> apib\u016bdina b\u016bkl\u0119, kai be jokio i\u0161ankstinio vertinimo \u012fsis\u0105moninama dabarties patirtis. M\u016bs\u0173 intervencijoje darbuotojai kalb\u0117josi apie savo segmentavimo strategijas (t.y. strategijas, skirtas atskirti darbus ir asmenin\u012f gyvenim\u0105) ir i\u0161moko d\u0117mesingo kv\u0117pavimo pratim\u0173, kurie pad\u0117jo jiems sutelkti d\u0117mes\u012f \u012f dabartin\u0119 akimirk\u0105 ir paleisti nepageidaujamus, su darbu susijusius, suvokimus ir jausmus. Tai leido darbuotojams sutelkti d\u0117mes\u012f \u012f veikl\u0105 konkre\u010dioje gyvenimo srityje (pvz., \u017eaisti su vaikais namuose) ir pamir\u0161ti su darbu susijusius r\u016bpes\u010dius ar papildomas veiklas. M\u016bs\u0173 tyrimo rezultatai<\/a><\/u> rodo, kad, lyginant su kontroline grupe, darbuotojai intervencin\u0117je grup\u0117je patyr\u0117 ma\u017eiau emocinio i\u0161sekimo, neigiamo poveikio ir su darbine \u012ftampa susijusi\u0173 konflikt\u0173 \u0161eimoje, taip pat daugiau psichologinio atsiskyrimo bei pasitenkinimo darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra.<\/li>\n<\/ol>\n

    I\u0161vada<\/strong><\/p>\n

    Intervencijos d\u0117l teigiam\u0173 darbo refleksij\u0173, atotr\u016bkio pertrauk\u0173 ir gyvenimo sri\u010di\u0173 segmentavimo, gali pad\u0117ti darbuotojams kurti i\u0161teklius ir didinti j\u0173 gerov\u0119. Matome \u0161iuos privalumus organizacijoms ir darbuotojams: \u0160ios intervencijos priemon\u0117s gali b\u016bti lengvai integruotos \u012f darbo dien\u0105 trump\u0173 pertrauk\u0173 metu arba atliekamos vakare laisvalaikio metu. Jos gali b\u016bti pritaikytos visose profesijose ir gali b\u016bti prieinami per internetines platformas, i\u0161mani\u0173j\u0173 telefon\u0173 programas arba popieriuje. Organizacijos ir darbuotojai turi nepamir\u0161ti, kad daugiausiai naudos i\u0161 \u0161i\u0173 intervencij\u0173 gauna darbuotojai, kuriems reikia pagalbos (pvz. didelis darbo kr\u016bvis, emoci\u0161kai sunkios darbo u\u017eduotys) ir kad \u0161i\u0173 intervencij\u0173 ilgalaikis poveikis dar n\u0117ra \u017einomas. Galiausiai, \u0161ios individualios intervencijos neb\u016btinai pakei\u010dia visapusi\u0161kesnes darbo viet\u0173 sveikatos skatinimo pastangas (pvz. darbo kr\u016bvio ma\u017einimas, komandinio darbo seminarai, vadovavimo kursai), kuriomis siekiama pagerinti darbo s\u0105lygas i\u0161 esm\u0117s.<\/p>\n

    Praktin\u0117s rekomendacijos <\/strong><\/p>\n

      \n
    • Per piet\u0173 pertrauk\u0105 ar baig\u0119 darb\u0105 pagalvokite apie tai, kas gero nutiko darbe. Pavyzd\u017eiui: malonus pokalbis su kolega, s\u0117kmingas pristatymas, jums patinkanti u\u017eduotis.<\/li>\n
    • Darbo dienos metu suplanuokite trumpas pertraukas, kad atsitrauktum\u0117te ir pasikrautum\u0117te. Naudokite jas atsipalaiduoti, medituoti ar vaik\u0161\u010dioti.<\/li>\n
    • Pabandykite \u201ei\u0161jungti\u201c darb\u0105. Ma\u017ei, d\u0117mesingo kv\u0117pavimo pratimai gali pad\u0117ti jums sutelkti d\u0117mes\u012f \u012f momentin\u0119 patirt\u012f ir paleisti nepageidaujamas mintis ar emocijas.<\/li>\n<\/ul>\n

      translated by Antanas Go\u0161tautas<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

      By Alexandra Michel, Federal Institute for Occupational Health and Safety, Germany and Annekatrin Hoppe, Humboldt Universit\u00e4t, Germany Employees spend a major part of their waking time at work. It is no surprise then that reducing demands and increasing resources (e.g., […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":1217,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_et_pb_use_builder":"","_et_pb_old_content":"","_et_gb_content_width":"","_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_uf_show_specific_survey":0,"_uf_disable_surveys":false,"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[],"class_list":["post-1192","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-interventions"],"translation":{"provider":"WPGlobus","version":"3.0.2","language":"lt","enabled_languages":["en","id","my","bg","zh","hr","cz","da","de","es","fr","gr","he","it","ja","kr","lv","lt","hu","nl","no","pl","pt","ro","ru","sk","fi","sv","tr","uk"],"languages":{"en":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"id":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"my":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"bg":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"zh":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"hr":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"cz":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"da":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"de":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"es":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"fr":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"gr":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"he":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"it":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"ja":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"kr":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"lv":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"lt":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"hu":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"nl":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"no":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"pl":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"pt":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"ro":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"ru":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"sk":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"fi":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"sv":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"tr":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"uk":{"title":true,"content":true,"excerpt":false}}},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1192","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1192"}],"version-history":[{"count":17,"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1192\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":4617,"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1192\/revisions\/4617"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1217"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1192"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1192"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1192"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}