{"id":1052,"date":"2018-09-18T06:33:00","date_gmt":"2018-09-18T06:33:00","guid":{"rendered":"http:\/\/practicalhealthpsychology.com\/?p=1052"},"modified":"2025-11-04T14:35:03","modified_gmt":"2025-11-04T14:35:03","slug":"1052","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/2018\/09\/1052\/","title":{"rendered":"Kas atsitinka su medikamentais kai jie patenka \u012f namus?"},"content":{"rendered":"<p><strong>Kerry Chamberlain,\u00a0Massey University, Auckland, New Zealand<\/strong><\/p>\n<p>K\u0105 \u017emon\u0117s daro su vaistais kai jie patenka \u012f namus? Steb\u0117tina, ta\u010diau atsakant \u012f \u0161\u012f klausim\u0105 atlikta tik keletas tyrim\u0173. Vienok, klausimas yra svarbus, nes daugelis medikament\u0173 namuose vartojami kontroliuojant pa\u010diam vartotojui. Receptiniai vaistai yra reguliuojami, manoma, kad juos i\u0161ra\u0161ius ir nupirkus jie yra vartojami kaip nurodyta. \u017dmon\u0117ms prieinami ir vartojami \u012fvair\u016bs vaistai, kurie yra parduodami be apribojim\u0173 (pvz. skausmo mal\u0161inimui), alternatyv\u016bs medikamentai (pvz. homeopatiniai preparatai) ir kiti, su sveikata siejami preparatai, kurie nevadinami vaistais (pvz. Maisto papildai, probiotiniai g\u0117rimai). Ta\u010diau, svarbu pa\u017eym\u0117ti, kad skirtingose <u><a href=\"http:\/\/ps.psychiatryonline.org\/doi\/pdf\/10.1176\/ps.62.5.pss6205_0459\">\u0161alyse<\/a> <\/u>\u00a0gali\u00a0 <u><a href=\"http:\/\/www.nature.com\/articles\/1002089.pdf\">\u017eenkliai skirtis<\/a><\/u> vis\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 medikament\u0173 prieinamumas.<\/p>\n<p><!--more--><\/p>\n<p>Vis\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 medikamentai yra sud\u0117tingi \u00a0<a href=\"http:\/\/journals.sagepub.com\/doi\/abs\/10.1177\/136345930100500403\">social<\/a>in\u0117s panaudos objektai ir b\u016bt\u0173 klaidinga juos traktuoti tik kaip paprastas medicinines technologijas, naudingas tiesioginiam \u00a0ar paliatyviam gydymui, naudojant kaip paskirta. Vaist\u0173 veiksmingumas labai priklauso nuo doz\u0117s. Kai kurie (pvz. Paracetamolis) turi plat\u0173 terapin\u012f indeks\u0105 (t.y. pakankamai gerai toleruojami pla\u010diose doz\u0117s ribose), kai kiti (pvz. levotiroksinas), turi siaur\u0105 terapin\u012f indeks\u0105 (t.y. nedideli doz\u0117s skirtumai gali sutrikdyti gydym\u0105 ir\/ar sukelti stiprias pa\u0161alines reakcijas). Bet kok\u012f gydym\u0105 vaistais lydi kokie nors pa\u0161aliniai rei\u0161kiniai. Kai kurie labai silpni nepastebimi daugeliui vartotoj\u0173, kai kurie \u2013 stipresni ir potencialiai pavojingesni. Medikamentai sukelia \u012fvairius rei\u0161kinius, ta\u010diau ir patys \u017emon\u0117s labai skirtingai toleruoja vaistus. Tolerancija gali <u><a href=\"https:\/\/ps.psychiatryonline.org\/doi\/pdf\/10.1176\/ps.62.5.pss6205_0459\">keistis laikui b\u0117gant<\/a>,<\/u> naudojant vaist\u0105 pakartotinai.<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p>Turime pakankamai \u012frodym\u0173, kad tik pus\u0117 prira\u0161yt\u0173 vaist\u0173 <a href=\"https:\/\/www.annualreviews.org\/doi\/abs\/10.1146\/annurev-pharmtox-011711-113247\">yra naudojami kaip nurodyta<\/a>. Tai \u012fvyksta d\u0117l <u><a href=\"https:\/\/www.sciencedirect.com\/science\/article\/pii\/S0277953604006069\">\u012fvairiausi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173<\/a><\/u>, &#8211; patirt\u0173 pa\u0161alini\u0173 rei\u0161kini\u0173, susir\u016bpinimo d\u0117l galimos priklausomyb\u0117s, \u012fsitikinim\u0173 apie <u><a href=\"https:\/\/www.bmj.com\/content\/345\/bmj.e3953.short\">\u00a0lig\u0105<\/a>,<\/u> vaistus ir gydym\u0105.<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p>Tod\u0117l, svarbu suvokti kaip \u017emon\u0117s suvokia gydym\u0105 savo kasdieniame gyvenime. Mes atlikome tyrim\u0105 55 nam\u0173 \u016bkiuose, tikslingai pasirinkt\u0173 keturiuose Naujosios Zelandijos miestuose. Mes nesidom\u0117jome kaip jie laikosi gydymo, bet pra\u0161\u0117me <u><a href=\"https:\/\/onlinelibrary.wiley.com\/doi\/abs\/10.1111\/1467-9566.12041\">aptarti j\u0173 vaist\u0173 vartojimo \u012fpro\u010dius<\/a><\/u>, papasakoti, kur namuose jie laiko \u012fvairi\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 vaistus, parodyti ir papasakoti apie visus j\u0173 namusoe laikomus vaistus.<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p>Kelios svarbiausios \u0161io tyrimo i\u0161vados:<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<ul>\n<li>Visuose namuose nustatyta didel\u0117 \u012fvairov\u0117 skirting medikament\u0173 &#8211; receptini\u0173, parduodam\u0173 be apribojim\u0173 ir alternatyvi\u0173, saugom\u0173 \u012fvairiose nam\u0173 vietose. Saugojimo vieta buvo parenkama patogi vartojimui, paskirs\u010dius bendro naudojimo vaistus bendrose erdv\u0117se (virtuv\u0117je ar svetain\u0117je), o individualios paskirties \u2013 asmeninio naudojimo vietose (miegamuosiuose, vonios kambariuose) ir atokesn\u0117se vietose (spintose ar mansardose) senesni medikamentai. Toks vaist\u0173 i\u0161d\u0117stymas atspind\u0117jo <u><a href=\"http:\/\/www.sciencedirect.com\/science\/article\/pii\/S1353829210001760\">santyki\u0173 \u0161eimoje ir r\u016bpinimosi vien\u0173 kitais pob\u016bd\u012f<\/a><\/u> nam\u0173 \u016bkyje.<\/li>\n<li>\u017dmon\u0117s suprato ir vartojo vaistus labai skirtingai. Nuo <u><a href=\"http:\/\/www.medanthrotheory.org\/read\/2020\/forms-of-resistance-to-medications-within-new-zealand-households\">pasiprie\u0161inimo<\/a><\/u> vartojimui iki vartojimo \u012fvairov\u0117s, susiaurinant ar i\u0161ple\u010diant vaist\u0173 vartojim\u0105, priklausomai nuo medikamento tipo ir gydomo sutrikimo.\n<ul>\n<li>Pavyzd\u017eiui, kai kurie savoti\u0161kai galvojo apie antibioitikus: \u201eA\u0161 nem\u0117gstu naudoti antibiotik\u0173<em>\u2026 antibiotikai tur\u0117t\u0173 b\u016bti vartojami tik kra\u0161tutiniu atveju\u201d<\/em>.<\/li>\n<li>Kiti, vartojantys psichotropinius vaistus ma\u017eino vartojamas dozes, d\u0117l pa\u0161alini\u0173 rei\u0161kini\u0173 ar priklausomyb\u0117s: \u201eA\u0161 nor\u0117jau gyventi kaip pilnavertis visuomen\u0117s narys<em>\u2026 Kad pasijus\u010diau gerai tur\u0117jau mesti vartoti vaistus\u201c<\/em>.<\/li>\n<li>\u017dmon\u0117s, naudojantys alternatyvius medikamentus, da\u017enai kategori\u0161kai prie\u0161inasi medicininiam gydymui: \u201eA\u0161 geriau i\u0161lauksiu be nieko arba vartosiu bet kok\u012f alternatyv\u0173 papild\u0105, nei vaistus\u201c.<\/li>\n<li>Kiti kaitaliojo vaist\u0173 dozes priklausomai nuo simptom\u0173: \u201eMan buvo paskirta didesn\u0117 doz\u0117, bet a\u0161 nusprend\u017eiau pabandyti ir vartoti kiek galima ma\u017eiau\u201c.<\/li>\n<\/ul>\n<\/li>\n<li>Tokia kasdienio gydymosi praktika priklaus\u0117 nuo to, kaip \u017emon\u0117s supranta gydymo vert\u0119 ir viet\u0105 visuomen\u0117je. Gydymas gali sutrikdyti, jei rinkodarinink\u0173 bei \u017einiasklaidos skelbimai sukelia baim\u0119 ir nerim\u0105, skelbiant \u201enenat\u016bral\u0173\u201c ar nekontroliuojam\u0105 vartojim\u0105. Taip pat, atvirk\u0161\u010diai, gali \u012fne\u0161ti pusiausvyr\u0105, kai gydymas yra suprantamas, kaip ne\u0161antis \u201ebalans\u0105\u201c, atstatantis tvark\u0105 ir kontrol\u0119. Gydymas taip pat \u012ftraukia moralinius dalykus, kai b\u016bna vertinamas, kaip \u201enei\u0161vengiamas blogis\u201c, ko pas\u0117koje vartojant reikalinga neprarasti asmeninio budrumo arba vaist\u0173 vartojimas sukuria asmens tapatyb\u0117s pasikeitim\u0105, reikaling\u0105 pagalbos, kai vaist\u0173 vartojimas yra vertinamas kaip sergan\u010dio asmens \u201e<u><a href=\"http:\/\/www.sciencedirect.com\/science\/article\/pii\/S0277953614001671\">moralinis \u017elugimas<\/a><\/u>\u201c, arba stigmatizuotas \u017elungantis k\u016bnas.<\/li>\n<\/ul>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p>Vietoje to, kad buitinio vaist\u0173 vartojimo praktik\u0105 vertinti kaip neracionali\u0105 mes tvirtiname, kad \u0161i praktika turi savo logik\u0105, suprantam\u0105 kaip \u201e<u>buitin\u0119 farmakologij\u0105\u201c<\/u> , kur paciento gydymosi perspektyva priklauso nuo j\u0173 b\u016bsenos ir j\u0173 sveikatos naratyvo. \u0160i buitin\u0117 farmakologija \u012ftakoja ir paveikia gydymosi praktik\u0105 namuose, tokiu b\u016bdu kaip anks\u010diau apra\u0161yta, pateikia tr\u016bkstam\u0105 perspektyv\u0105 <u><a href=\"http:\/\/www.rsap.org\/article\/S1551-7411(16)30105-X\/\">\u012fvairiuose metoduose<\/a><\/u> kaip suprasti <u><a href=\"http:\/\/www.routledge.com\/Self-Medication-and-Society-Mirages-of-Autonomy\/Fainzang\/p\/book\/9781138213944\">vaist\u0173 vartojim\u0105.<\/a><\/u> Vaist\u0173 vartojimas namuose turi savo <u><a href=\"http:\/\/www.cambridge.org\/nz\/academic\/subjects\/anthropology\/social-and-cultural-anthropology\/social-lives-medicines?format=PB&amp;isbn=9780521804691#rv4svbKmxj0d6dGZ.97\">socialin\u012f gyvenim\u0105<\/a><\/u>.<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p><strong>Rekomendacijos<\/strong><\/p>\n<ul>\n<li>Sveikatos psichologijos praktikai tur\u0117t\u0173 suprasti, kad vaist\u0173 vartojimas yra socialin\u0117 praktika ir b\u016btent taip \u0161\u012f rei\u0161kin\u012f ir vertinti, o ne \u017ei\u016br\u0117ti i\u0161skirtinai i\u0161 biomedicininio re\u017eimo laikymosi perspektyvos.<\/li>\n<li>Gydymasis vaistas gali b\u016bti geriau suprastas priklausomai nuo vietos situacijos, ypa\u010d laiko ir vietos praktikos namuose, kuri yra \u012fjungta \u012f kasdienin\u012f nam\u0173 gyvenim\u0105. Sveikatos psichologijos praktikas, siekiantis sutvarkyti vaist\u0173 vartojim\u0105, tur\u0117t\u0173 aptarti, atskleisti \u0161ias nam\u0173 aplinkybes ir patarti pacientui, kaip jas pakeisti.<\/li>\n<li>Sveikatos psichologijos praktikai tur\u0117t\u0173 vaist\u0173 vartojim\u0105 aptarti atvirai su pacientu ir rekomendacijas pritaikyti prie paciento ligos sampratos, \u012fsitikinim\u0173, vaist\u0173 vertinimo ir galimybi\u0173, vaist\u0173 vartojim\u0105 \u012fjungti \u012f kasdienin\u012f gyvenim\u0105.<\/li>\n<\/ul>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p><em>Translated by Antanas Gostautas<\/em><\/p>\n<p><strong>\u00a0<\/strong><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>By Kerry Chamberlain,\u00a0Massey University, Auckland, New Zealand What do people do with medications once they enter the home? Surprisingly, limited research has attempted to answer that question. Yet, it is important \u2013 most medications are consumed at home under the [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":1110,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_et_pb_use_builder":"","_et_pb_old_content":"","_et_gb_content_width":"","_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"_uf_show_specific_survey":0,"_uf_disable_surveys":false,"footnotes":""},"categories":[26],"tags":[],"class_list":["post-1052","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-medication-adherence"],"translation":{"provider":"WPGlobus","version":"3.0.2","language":"lt","enabled_languages":["en","id","my","bg","zh","hr","cz","da","de","es","fr","gr","he","it","ja","kr","lv","lt","hu","nl","no","pl","pt","ro","ru","sk","fi","sv","tr","uk"],"languages":{"en":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"id":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"my":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"bg":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"zh":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"hr":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"cz":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"da":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"de":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"es":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"fr":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"gr":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"he":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"it":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"ja":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"kr":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"lv":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"lt":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"hu":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"nl":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"no":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"pl":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"pt":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"ro":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"ru":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"sk":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"fi":{"title":true,"content":true,"excerpt":false},"sv":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"tr":{"title":false,"content":false,"excerpt":false},"uk":{"title":true,"content":true,"excerpt":false}}},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1052","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1052"}],"version-history":[{"count":10,"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1052\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":4622,"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1052\/revisions\/4622"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1110"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1052"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1052"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/practicalhealthpsychology.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1052"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}