Intervention designInterventions

Pozityvios psichologinės intervencijos darbe

By Alexandra Michel, Federal Institute for Occupational Health and Safety, Germany and Annekatrin Hoppe, Humboldt Universität, Germany

Didelę dalį savo būdraus laiko darbuotojai praleidžia darbe. Nenuostabu, kad reikalavimų sumažinimas bei išteklių padidinimas (pvz. savarankiškumo, socialinės paramos, pasitikėjimo savimi) darbe yra svarbūs skatinant darbuotojų darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, gerovę ir sveikatą. Per pastaruosius kelerius metus tyrimuose nagrinėjami ne tik būdai, kaip ištaisyti neigiamus streso darbe padarinius, tačiau ir būdai, kaip skatinti išteklius, siekiant pagerinti darbuotojų gerovę darbe. Ypatingai pozityvių psichologinių intervencijų darbo vietoje yra naujiena profesinės sveikatos psichologijos srityje. Pozityvios psichologinės intervencijos sutelktos į išteklių kūrimą ir išteklių praradimo prevenciją, bei apima  veiklą, kuria siekiama ugdyti teigiamus jausmus, elgesį ir suvokimą. Šiame bloge mes išskiriame tris metodus, kurie gali padėti darbuotojams kurti savo išteklius ir skatinti gerovę darbe.

  1. Kaip galiu pamatyti, patirti ir vertinti teigiamus mano darbo aspektus? Kognityvinės strategijos, pvz., optimistinio mąstymo praktika ir teigiamų darbo patirčių įvertinimas, gali padėti darbuotojams kurti teigiamas emocijas ir jaustis geriau. Mūsų intervenciniame tyrime, paprašėme slaugytojų galvoti apie teigiamą ir prasmingą įvykį, kurį jie patyrė darbe. Tai galėjo būti pozityvi sąveika su pacientu, malonus pokalbis su kolega arba gydymo sėkmė. Mes paprašėme slaugytojų apmąstyti šį teigiamą įvykį ir pasimėgauti jų teigiama patirtimi. Šis penkių minučių pratimas, kartu su garsiniu palaikymu, buvo pakartotas dešimt dienų iš eilės. Po intervencijos laikotarpio intervencinės grupės slaugytojai jautė mažesnį nuovargį ir emocinį išsekimą, nei slaugytojai kontrolinėje grupėje. Labiausiai pozityvaus mąstymo pratimo naudą pajuto slaugytojai, turintys didelį atsigavimo poreikį, pvz. besijaučiantys itin mažai energingi.
  2. Kaip darbo metu galiu įgyti naujos energijos? Poilsio pertraukų nauda. Darbo užduotys gali išsunkti darbuotojų energiją, ko pasėkoje sumažėja įsitraukimas į darbą, sukelia išsekimo ir pervargimo jausmą. Trumpos pertraukėlės leidžia darbuotojams laikinai perkelti savo dėmesį nuo darbo užduočių, kad išlaikytų ir pasisemtų naujos energijos. Mes sukūrėme dvi trumpas poilsio veiklas: simuliuojamą gamtos poveikį (pvz., klausant gamtos garsų, tokių kaip paukščių giesmės ar bangų mūša); ir progresinę raumenų atpalaidavimo veiklą. Tokią trumpą pertrauką klasifikuojame kaip „mikro-intervenciją“, kurią galima atlikti darbo vietoje, bei kuri suteikia darbuotojui poilsį nuo darbo, kurios metu jie nukreipia dėmesį nuo darbo užduočių. Mūsų tyrimo metu darbuotojai buvo atsitiktinai priskirti arba gamtos poveikio arba progresinio raumenų atpalaidavimo sąlygoms. Rezultatai rodo, kad abi šios trumpos kasdienės poilsio pertraukos, kurias galima lengvai įvesti į darbo dieną, padidina darbuotojų energiją ir sumažina nuovargį per 10 darbo dienų.
  3. Kaip „atsijungti“ nuo darbo ir rasti tinkamą pusiausvyrą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo? Darbuotojams, kurie laisvalaikiu galvoja apie darbą, bei emociškai susisieja su darbiniais klausimais, dažnai sunku atsitraukti ar sąmoningai „išjungti“ darbą. Tai gali sumažinti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą.  Pagal ribų teoriją, sukūrėme intervenciją, kuri leidžia darbuotojams rasti savo individualų būdą integruoti arba atskirti abi gyvenimo sritis. Mūsų internetinė intervencija moko dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) kaip pažinimo ir emocinio atskyrimo strategijos. Dėmesingas įsisąmoninimas apibūdina būklę, kai be jokio išankstinio vertinimo įsisąmoninama dabarties patirtis. Mūsų intervencijoje darbuotojai kalbėjosi apie savo segmentavimo strategijas (t.y. strategijas, skirtas atskirti darbus ir asmeninį gyvenimą) ir išmoko dėmesingo kvėpavimo pratimų, kurie padėjo jiems sutelkti dėmesį į dabartinę akimirką ir paleisti nepageidaujamus, su darbu susijusius, suvokimus ir jausmus. Tai leido darbuotojams sutelkti dėmesį į veiklą konkrečioje gyvenimo srityje (pvz., žaisti su vaikais namuose) ir pamiršti su darbu susijusius rūpesčius ar papildomas veiklas. Mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad, lyginant su kontroline grupe, darbuotojai intervencinėje grupėje patyrė mažiau emocinio išsekimo, neigiamo poveikio ir su darbine įtampa susijusių konfliktų šeimoje, taip pat daugiau psichologinio atsiskyrimo bei pasitenkinimo darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra.

Išvada

Intervencijos dėl teigiamų darbo refleksijų, atotrūkio pertraukų ir gyvenimo sričių segmentavimo, gali padėti darbuotojams kurti išteklius ir didinti jų gerovę. Matome šiuos privalumus organizacijoms ir darbuotojams: Šios intervencijos priemonės gali būti lengvai integruotos į darbo dieną trumpų pertraukų metu arba atliekamos vakare laisvalaikio metu. Jos gali būti pritaikytos visose profesijose ir gali būti prieinami per internetines platformas, išmaniųjų telefonų programas arba popieriuje. Organizacijos ir darbuotojai turi nepamiršti, kad daugiausiai naudos iš šių intervencijų gauna darbuotojai, kuriems reikia pagalbos (pvz. didelis darbo krūvis, emociškai sunkios darbo užduotys) ir kad šių intervencijų ilgalaikis poveikis dar nėra žinomas. Galiausiai, šios individualios intervencijos nebūtinai pakeičia visapusiškesnes darbo vietų sveikatos skatinimo pastangas (pvz. darbo krūvio mažinimas, komandinio darbo seminarai, vadovavimo kursai), kuriomis siekiama pagerinti darbo sąlygas iš esmės.

Praktinės rekomendacijos

  • Per pietų pertrauką ar baigę darbą pagalvokite apie tai, kas gero nutiko darbe. Pavyzdžiui: malonus pokalbis su kolega, sėkmingas pristatymas, jums patinkanti užduotis.
  • Darbo dienos metu suplanuokite trumpas pertraukas, kad atsitrauktumėte ir pasikrautumėte. Naudokite jas atsipalaiduoti, medituoti ar vaikščioti.
  • Pabandykite „išjungti“ darbą. Maži, dėmesingo kvėpavimo pratimai gali padėti jums sutelkti dėmesį į momentinę patirtį ir paleisti nepageidaujamas mintis ar emocijas.

translated by Antanas Goštautas

Please follow and like us: