Fear is a bad counsellor

Baimė – blogas patarėjas

Posted on Posted in Fear, Incentives

Dr Gjalt-Jorn Peters, Open University, Netherlands

 

Baimės sukėlimas yra dažnai naudojama elgesio keitimo strategija. Pavyzdžiui, grėsmę ir baimę keliantys piešiniai ant tabako pakuotės, priemonės skatinančios saugos diržų panaudojimą ar atbaidančios nuo narkotinių medžiagų vartojimo. Nepaisant šių populiarių ir paplitusių, baimę keliančių, metodų panaudojimo, tyrėjai teigia, kad jie nėra geriausias būdas elgesio keitimui, žinių gausinimui ar žmonių mokymui.

Kodėl taip galėtų būti? Ar neturėtų žmonės savaime bijoti dalykų, galinčių pakenkti jų sveikatai? Tikriausiai, nei vienas žmogus, žinantis netinkamo elgesio riziką, neturėtų rūkyti, vairuoti neprisisegęs saugos diržo ar vartoti metamfetaminą. Yra ne visiškai taip…

 

Gąsdinimo taktika

Viena iš priežasčių kodėl visuomenės sveikatos renginiuose, gąsdinimo taktika atrodo tinkama – yra žmonių įsitikinimas, jog jie žino ir supranta kitų žmonių elgesio motyvus. Žmonės mano, kad tai, kas juos apsaugo nuo pavojingo elgesio, yra tas pats, kas nuo tų pačių dalykų apsaugo ir kitus žmones. „Jei tik žmonės žinotų kuo jie rizikuoja…“

Žinoma, daugelis sveikatai nepalankių elgesio rizikos veiksnių yra nušviečiami žiniasklaidoje, švietimo sistemoje ir socialiniuose tinkluose. Ar šios žinios nepasiekia rizikingai besielgiančių žmonių? Gal šios žinios nepakankamai stiprios ar veiksmingos?

Manoma, kad kuo stipresnė ar labiau bauginanti žinia – tuo daugiau ji paveikia asmens pasipriešinimą, parodo rizikingo elgesio pavojingumą ir priverčia gerokai pagalvoti, prieš išbandant cigaretę ar metamfetaminą.  Iš tikrųjų, tai ir būtų dažnas populiarus atsakymas, jei paklausti ne specialisto,  kas jį atgrasintų nuo sveikatą žeidžiančio elgesio.

Tačiau mes žinome, kad tokia savistaba yra su trūkumais: žmonės ne visada suvokia tikrąsias savo elgesio priežastis. Rizikos grupėje esančių žmonių pasiteiravimas apie jų elgesio priežastis ir bendradarbiavimas, yra būtini sėkmingam elgesio pakeitimui. Tačiau, žmonės iš visuomenės, nėra elgesio keitimo ekspertai ir tokia atsakomybė jiems neturėtų būti užkrauta.

Kita bauginančių pranešimų populiarumo priežastis yra suvoktos alternatyvos nebuvimas. Ne visi prevencinio poveikio programų kūrėjai ir reklamos agentūros yra susipažinę su profesiniais, prevencinio poveikio nurodymais, tokiais kaip „Intervencijų žemėlapis“ ar elgesio keitimo metodų aprašais, kurie šiuo metu yra prieinami.

Suprantama, kad prevencinio poveikio kūrėjai, dažnai naudoja baimę ir grasinimus, sveikatos stiprinimo veikloje. Tai yra paprasta, lengvai įvykdoma priemonė, pagrįsta žmonių „sveika nuovoka“. Tad, kodėl tai yra problema?

 

Iš baimės nieko – apart baimės

 

Problemą sudaro tai, kad žmonės ne visada elgiasi racionaliai, o evoliucija žmogaus nesuplanavo daugeliui veiklų, kurias reikia vykdyti dabar. Bent vienas, daugeliui būdingas dalykas, yra savo teigiamo įvaizdžio palaikymas, „savo veido išsaugojimas“. Vienas iš būdų tai pasiekti yra iškreipti tikrovišką savo paties suvokimą.

Daugelis domisi informacija apie veiksnius, keliančius riziką sveikatai, tačiau, jei aplinkybės yra nepalankios, asmuo gali nesutikti ir atmesti jam svarbią informaciją. Jei perspėsi asmenį, kad jis neturėtų valgyti „žalio“ viščiuko, jis tikriausiai taip ir padarys. Sunkiau paveikti sudėtingesnį asmens elgesį, į kurį jis pats yra įsitraukęs, ir kurio priežastys ir pasekmės nėra akivaizdžios. Tada įsijungia teigiamo savo įvaizdžio išsaugojimo mechanizmas.

Žinoma, kad mesti rūkyti yra sunku: iš tikrųjų, daugelis rūkančiųjų nori mesti, bet nepajėgia, nors suvokia rūkymo grėsmę sveikatai. Tada kyla pavojus teigiamo savo paties įvaizdžio išsaugojimui. Toks elgesys nėra lengvas – sukelti savęs destrukciją, tuo pačiu visiškai suvokiant tokio elgesio grėsmę. Tokiu atveju, žmonės turi būdą paveikti save, – sumažinti žinojimą apie netinkamo elgesio riziką. Jei asmuo nėra įsitikinęs, kad galima išvengti grėsmės, stengdamasis išsaugoti teigiamą savo įvaizdį, jis elgiasi gynybiškai: sumenkina galimą riziką arba pervertina save. Pavyzdžiui, rūkalius gali pasakyti, kad jo močiutė rūkė du pakelius per dieną, 40 metų ir vis dar yra stipri („rūkymas nėra toks pavojingas“); jam rūkymas nekenkia („aš esu stiprios sveikatos“). Tokios gynimosi (apsauginės) reakcijos, padeda žmonėms palaikyti teigiamą savęs įvaizdį ir toliau elgtis rizikingai.

Šie reiškiniai tyrinėjami daugiau nei 60 metų. Tačiau svarstoma problema ir toliau lieka prieštaringa. Mūsų tyrėjų grupė kritiškai įvertino visus šios srities tyrimus. Radome, kad keliose studijose, grasinančios komunikacijos, buvo įvertintos kaip veiksmingos, o kitose studijose (atitinkančiose psichologijos teorijas) – kaip neveiksmingos.

Literatūros apžvalgoje mes radome, kad baimės skatinimas prisidėjo prie elgesio keitimo tik tais atvejais, kai veikė kartu su asmens pasitikėjimu savo jėgomis pašalinti grėsmę. Kitaip tariant, grasinimai turėjo prasmę tik tada, kai žmonės galvojo, kad jie yra pajėgūs išvengti grėsmės. Kai žmonės nepasitikėjo savo pajėgumu pakeisti elgesį ir išvengti grėsmės, o vis tiek buvo bauginami, baimę skatinančios žinutės, ne tik buvo neveiksmingos, bet kartais turėjo ir neigiamų pasekmių.

Jei grasinimai ar prieštaravimai nepadeda veiksmingai pakeisti žmonių rizikingo elgesio – tai ką daryti?

 

Praktinės rekomendacijos

  • Jūsų tikslinės (poveikio) grupės dalyviai pasitiki savo jėgomis pasiekti tinkamą elgesį (žinoma kaip „high self-efficacy“), arba:
  • Jūsų poveikis įjungia vieną ar kelis veiksmingus komponentus, kurie užtikrina galimybę dalyviams pasiekti tinkamo lygio pasitikėjimą savo jėgomis.

Translation by Antanas Goštautas