Ar pinigai tikrai viską pakeičia? Kaip keisti sveikos gyvensenos įpročius, naudojant finansines paskatas ir baudas?

Posted on Posted in Financial Incentives, Incentives

Jean Adams, Dietos ir veiklos tyrimų centras, Kembridžo universitetas

Nuo praėjusių metų spalio, įsigaliojus įstatymui, didieji Anglijos mažmenininkai po 5 pensus (0,06 euro centų) apmokestino „vienkartinius plastikinius maišelius – tuos paprastus plastikinius maišelius, naudojamus parsinešti pirkinius namo. Surinktus pinigus mažmenininkai aukoja „kilniems tikslams“. Per pirmuosius šešis mėnesius nuo akcijos pradžios, plastikinių maišelių naudojimas didžiuosiuose prekybos centruose sumažėjo daugiau nei 90% (tai 7 mlrd. mažiau maišelių!). Ir daugiau nei 29 mln. GBP (32mln. EUR) buvo paaukoti kilniems tikslams. Sunku nepadaryti išvados, kad mažos finansinės baudos gali turėti didelį poveikį mūsų elgesiui.

 

 

Ar keičiant sveikos gyvensenos įpročius veikia finansinės paskatos?

Tai visgi, ar galima keisti žmonių gyvensenos įpročius naudojant finansines paskatas ir bausmes? Šia idėja vis labiau domimasi. Kai kurios Centrinės ir Pietų Amerikos šalys išbandė dideles finansinių paskatų programas, siekiant paskatinti motinas lankytis nėščiųjų priežiūroje, skiepyti savo vaikus ir siųsti juos į mokyklą. Kiekvieną kartą, kriterijus atitinkančios motinos, įvykdžiusios programos elgesio reikalavimus, gauna išmoką grynaisiais pinigais tiesiogiai iš vyriausybės . Įrodymai teikia vilčių, kad šios programos gali turėti teigiamą efektą vaikų sveikatai žemesnių ir vidutinių pajamų šalyse.

Aukštesnių pajamų šalys lėčiau perėmė idėją naudoti finansines paskatas keičiant gyvenseną. Tačiau įrodymų daugėja ir  dvi sisteminės literatūros apžvalgos pateikė išvadą, kad šios programos gali būti veiksmingos ir, kad poveikis gali trukti tam tikrą laiką ir po paskatos sustabdymo.  Yra mažai įrodymų kad finansinės paskatos pakenktų „vidinei motyvacijai“ užsiimti sveika gyvensena, ir panašu, kad paskatos veikia net ir tokį vadinamą „sudėtingu“ elgesį kaip metimas rūkyti, kurį yra sunku pakeisti.

Kodėl finansinės paskatos gyvensenos keitimui nėra dažniau naudojamos praktikoje?

Nors finansinės paskatos sveikai gyvensenai gali „veikti“ teoriškai, praktiškai gali būti gana problemiška. Norint išnaudoti visą intervencijos potencialą, turi būti įsitraukę visi –nuo politikos formuotojų iki pristatymo programų darbuotojų, visuomenės ir tų, kurie yra intervencijos tikslas.

Kai kalbėjome su žmonėmis apie siūlomas finansines paskatas mesti rūkyti, pradėti reguliarią fizinę veiklą, ar atvykti skiepytis bei atlikti rutinines vėžio patikras, susidūrėme su neigiama reakcija. Bendrai, yra sutinkama, kad paskatos galėtų padėti kai kuriuos žmones įsitraukti į sveikesnį elgesį, bet vis tik daugiau yra jaučiančių jog paskatos yra nesąžininga tų žmonių, kurie „elgiasi teisingai“ be paskatų, atžvilgiu. Taip pat nuogąstaujama, kad žmonės sukčiaus ir „apgaus“ sistemą meluodami apie savo elgesį, su tikslu įgyti atlygį, į kurį teisės jie neturi. Šiandien finansinis klimatas yra toks, kad manoma jog pinigų dalinimas niekaip negali būti laikomas efektyviomis išlaidomis ar yra per brangu, manoma, kad bet koks paskatinimas turėtų būti mažos vertės. Taip pat jaučiamas nerimas, kad gavėjai gali išleisti savo atlygį nesveikiems produktams. Politikos formuotojai yra susirūpinę, kad paskatos nepadeda spręsti platesnių socialinių veiksnių, susijusių su nesveika gyvensena, ir, kad šias intervencijas bus sunku pateisinti prieš politikus ir žiniasklaidą.

Visuose mūsų kokybiniuose tyrimuose, dalyviai buvo pasiruošę pasiūlyti alternatyvius metodus, gerinant sveikatos elgesį, ypač per švietimą ir informaciją. Mes niekada to tiesiogiai nesiekėme. Panašu, kad finansinės paskatos siūlymas, daugeliui žmonių nėra „akivaizdus“ sprendimas ir jie jaučia, kad pirmiau derėtų išnaudoti kitus būdus.

Įdomu, tačiau gauname gana skirtingus rezultatus, kai atliekame apklausas internete. Du kartus nustatėme, kad žmonės mano, jog gyvensenos keitimo programos, kurios numato finansines paskatas, yra tiek pat ar labiau patrauklios, nei programos be paskatų. Galbūt, kai jaučiasi saugūs dėl interneto anonimiškumo, žmonės jaučiasi patogiau išreikšdami savo gobšumo tendencijas! Žinoma, mes galime tikėtis, kad tikslinės grupės ar interviu metu, „socialinio tikslingumo“ šališkumas šiek tiek įtakoja tai, ką žmonės laiko priimtina pasakyti apie finansines paskatas.

Kultūra ir kontekstas taip pat yra svarbu. Yra įrodymų, kad finansinės paskatos gyvensenos keitimui yra labiau priimtinos JAV, nei Jungtinėje Karalystėje – galbūt todėl, kad JAV yra daugiau priimtina sieti pinigus su sveikata (rūpyba) nei Jungtinėje Karalystėje (kurioje veikia valstybinė sveikatos priežiūros sistema).

Praktinės rekomendacijos

Finansinės paskatos tikrai gali būti veiksmingas būdas padėti žmonėms keisti savo gyvensenos įpročius. Tačiau tai nėra visuotinai priimtina. Bet kuri skatinimo programa turėtų būti įgyvendinama atkreipiant dėmesį į žmonių susirūpinimą šiomis programomis. Tai gali būti:

  • Siūlyti mažesnės vertės paskatas, kad sumažėtų susirūpinimas dėl „mėtomų“ pinigų.
  • Siūlyti ne grynus pinigus, o dovanų čekius, kad sumažėtų galimybės panaudoti atlygį išleisti nesveikiems produktams.
  • Užtikrinti, kad programos yra gerai prižiūrimos ir žmonės negali „apgauti“ sistemos.
  • Įtraukti paskatas į didesnes intervencijų programas, kuriose taip pat vykdomas švietimas bei informavimas apie sveiką gyvenseną

Taip pat, gali būti naudinga pradėti atviras ir sąžiningas diskusijas bendruomenėje, siekiant išsiaiškinti kada, kur ir kaip finansinių paskatų intervencijos laikomas tinkamiausiomis.

 

Vertimas: Milda Goštautaitė, Antanas Goštautas

 

Leave a Reply